Iš pradžių daugiausia dėmesio buvo skiriama Maskvos aneksuotam Krymui, o vėliau – Donbasui. Ši niūri nežmoniškumo litanija galėtų lengvai tęstis dar daugybę pastraipų, rašo „Politico“.
48-erių metų Azerbaidžane gimęs Ukrainos teisininkas G. Mamedovas ir jo karo nusikaltimų komanda prieš rusus iškėlė 30 000 baudžiamųjų bylų. Tuomet jis pasitraukė iš šalies generalinio prokuroro pavaduotojo pareigų, nes jo vadovaujamo padalinio pavaldumas staiga pasikeitė.
G. Mamedovas tyli paklaustas, ar tai buvo bausmė už jo dalyvavimą rizikingoje operacijoje, siekiant įvilioti sukarintos „Wagner“ grupės samdinius. Prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiasis padėjėjas Andrijus Jermakas šiai operacijai nepritarė ir netgi jai sutrukdė, o daugelis su ja susijusių asmenų galiausiai buvo pažeminti arba nustumti į šalį, įskaitant patį G. Mamedovą.
Tačiau Ukrainai praverstų, jei jis grįžtų prižiūrėti sudėtingų teisinių ir politinių procedūrų siekiant atsakomybės už karą.
G. Mamedovo patraukimas papiktino pilietinės visuomenės grupes, kurios gyrė jį už veiksmingą karo nusikaltimų tyrimų koordinavimą ir organizavimą, įskaitant tyrimą dėl keleivinio Malaizijos oro linijų lėktuvo, kurį 2014 metais virš Donecko numušė Rusijos remiami separatistai. Novatoriška G. Mamedovo komanda užmezgė ryšius su tiriamosios žurnalistikos grupe „Bellingcat“, kad išaiškintų MH17 aplinkybes.
Anot jo, karo nusikaltimai jau buvo žiaurūs dar prieš visaapimančią Rusijos invaziją pernai, o dabar jų „mastas yra siaubingas“.
„Taikymasis į civilius, gyvenamuosius pastatus, ligonines ir mokyklas yra nepriimtinas. Tarptautinė bendruomenė ir Ukraina turi patraukti kaltininkus atsakomybėn už šiuos sunkius nusikaltimus“, – sakė jis. Nuo invazijos pradžios Ukrainos prokurorai iškėlė 76 000 karo nusikaltimų bylų, o tai reiškia, kad nuo 2014 metų jų buvo pradėta daugiau nei 100 000.
Bet kaip jos visos bus tvarkomos ir apdorojamos? Tai klausimas, kuris dabar kamuoja teisininkus Kyjive, Europos sostinėse, taip pat Vašingtone ir Niujorke.
G. Mamedovas palankiai vertina idėją, kad žemesnės pakopos bylos atitektų Ukrainos teismams, ir pritaria, jog Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) turėtų nagrinėti tik didesnio masto nusikaltimų žmoniškumui ir genocido bylas, daugiausia dėmesio skiriant „didžiausioms žuvims“ – maždaug 20-čiai aukščiausių Rusijos pareigūnų.
G. Mamedovas gyrė neseniai išduotus arešto orderius Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir vadinamajai Rusijos vaikų teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai dėl vaikų deportacijos ir pervežimo iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federaciją. Tačiau jis šį veiksmą vertina kaip pagrindą Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorams, renkantiems papildomus įrodymus dar didesnėms byloms.
Jis taip pat tvirtina, kad Ukraina ir tarptautinė bendruomenė turi sukurti teisinį mechanizmą – greičiausiai hibridinį tarptautinį teismą, kuriame dalyvautų ir Ukrainos teismai – kad už agresijos nusikaltimą būtų nubausta aukščiausia Rusijos vadovybė. Pasak jo, šis mechanizmas turėtų turėti visiškai tarptautinę teismų kolegiją su mišriu tyrimų ir procedūrinių nurodymų elementu, kuriame bendradarbiautų Ukrainos prokurorai ir tarptautiniai specialistai. Tai, savo ruožtu, padėtų paskatinti Ukrainos baudžiamosios justicijos plėtrą, taip pat labai reikalingų šalies įstatymų pakeitimų priėmimą.
Tiesa, G. Mamedovas viešai perspėjo nenaudoti kai kurių kitų teisinių modelių, įskaitant ir Niurnbergo tipo teismo tribunolo, sukurto pagal suinteresuotų valstybių sutartį, arba tribunolo, suformuoto iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos, Europos Parlamento ir Ukrainos – už tokį variantą pasisako Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Anot G. Mamedovo, abu šie sprendimai būtų regioniniai ir galėtų būti laikomi neteisėtais, nes jiems trūktų plataus pasaulinio palaikymo ir kiltų pavojus, kad jie bus laikomi laimėtojų tribunolais. Jo teigimu, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sukurtas teismas būtų tinkamesnis, tačiau jis nemano, kad tai yra politiškai įmanoma ar net tikėtina.
Dėl savo turimos patirties, G. Mamedovas gali būti naudingas Ukrainai tiriant šias karo nusikaltimų bylas. Jis yra vertinamas tarptautinių teisininkų, negana to, jis palaiko gerus santykius su Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorais, kurie giria jo atkaklumą, patirtį, miklumą ir sąžiningumą. Jie taip pat žavisi jo komandos naudojamu novatorišku būdu tirti nusikaltimus, naudojantis atvirojo kodo žvalgybos duomenimis, palydoviniais vaizdais, geoerdviniais duomenimis ir mobiliųjų telefonų koordinatėmis, siekiant nustatyti nusikaltimų kaltininkus.
Tačiau G. Mamedovas teigė, kad didžiausias iššūkis, su kuriuo jis susidūrė rengiant karo nusikaltimų bylas, buvo bandymas dirbti su prastai parengtais Ukrainos teisės aktais, kurie, be kitų kliūčių, karo nusikaltimus apibrėžia kaip teroristinius aktus. „Kai buvau generalinio prokuroro pavaduotojas, bandžiau vyriausybei, politikams ir visiems paaiškinti, kad šie nusikaltimai yra tarptautiniai karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui, todėl, kur tik tai yra įmanoma, jų kaltininkai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – sakė jis.
Jis taip pat susidūrė su pasipriešinimu, kai būdamas generalinio prokuroro pavaduotoju norėjo kreiptis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą: kritikai tiek vyriausybėje, tiek už jos ribų baiminosi, kad prieš teismą gali stoti Ukrainos kariai. Ukraina paskelbė pripažinsianti Tarptautinį baudžiamąjį teismą 2013 metais ir 2015 metais, nors pagrindinės sutarties taip ir neratifikavo. Nepaisant to, Kyjivas neskubėjo kreiptis į teismą.
„Iš pradžių į tai buvo žiūrima skeptiškai, nes vyravo nuomonė, kad šis teismas nėra veiksmingas, buvo baiminamasi, kad jis pradės teisti mūsų piliečius. Tačiau aš įrodinėjau, kad mes jau pripažinome Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikciją, ir jei norime teisingumo, jis turi veikti abiem kryptimis“, – aiškino teisininkas. G. Mamedovas tiki, kad visi kaltinimai turėtų būti ištirti, įskaitant tuos, kurie bus pareikšti ukrainiečiams. „Tik tokiu būdu galime sužinoti tiesą“, – sakė jis.
Prieš pasitraukdamas iš generalinio prokuroro pavaduotojo pareigų, G. Mamedovas Tarptautiniam baudžiamajam teismui perdavė daugiau nei 20 svarbių bylų, tarp jų – dėl žudynių rytiniame Ilovaisko mieste. „Žiauriausias įvykis įvyko 2014 metais Ilovaiske“, – tikino jis. Incidento metu, Rusijos remiami vadai sutiko, kad apsupti Ukrainos kariai galėtų pasitraukti, tuomet pradėjo į juos šaudyti. Šimtai ukrainiečių buvo nužudyti, daugybė kitų buvo sužeisti ir paimti į nelaisvę. „Ilovaisko incidentas buvo klastingas, o rusai nesilaikė savo žodžio“, – tvirtino teisininkas.
Mamedovas vis dar dokumentuoja karo nusikaltimus kaip vienas iš „Ukraine5am“ – 33 žmogaus teisių organizacijų koalicijos – įkūrėjų. Kaip ir kiti karo nusikaltimų teisininkai ir kovotojai už žmogaus teises, jis nerimauja dėl koordinavimo stokos tarp vis platėjančio suinteresuotųjų šalių sąrašo, įskaitant Tarptautinį baudžiamąjį teismą, tarptautinių iniciatyvų ir agentūrų, Europos Sąjungos ir atskirų Vakarų valstybių patarėjų, geranoriškų tarptautinių nevyriausybinių organizacijų ir Ukrainos prokurorų.
„Prieš invaziją dirbau kaip įmanydamas ir niekas nesidomėjo, o dabar visi tiria karo nusikaltimus“, – apgailestaudamas sakė jis. Tiesa, jis pridūrė: „Geriau tai, nei nieko“. Jis sakė, kad pasaulis atsidūrė labai svarbioje sandūroje, kai tarptautinis teisingumas iš tikrųjų gali pažengti į priekį, o nebaudžiamumas gali pagaliau baigtis, arba viskas gali baigtis ir daug blogiau.
„Jei pasielgsime neteisingai, tai ne tik sunaikins mūsų per daugybę metų padarytą pažangą, bet ir galimai turės labai blogų pasekmių pasauliui“, – sakė G. Mamedovas. Tuo jis norėjo pasakyti, kad kiti gali pasekti V. Putino pėdomis, manydami, jog jie gali išsisukti nuo atsakomybės už jų įvykdytus žiaurumus.
