karo nusikaltimai

Ruandos genocidas ir šiandien žinomas, kaip vienas kraupiausių istorinių įvykių – vos per 100 dienų, Hutų etninė dauguma žiauriai išžudė mažiausiai pusę milijono tutsių. Antradienį Kaune lankėsi lenkas Ryszard Chudy, kuris kraupų įvykį matė savo akimis, mat buvo vienas iš Jungtinių tautų taikdarių, dirbusių Ruandoje. Ruandos genocidas prasidėjo 1994 metų balandžio šeštą dieną – tądien lėktuvo katastrofoje žuvo prezidentas J. Habyarimana ir Burundžio prezidentas C. Ntaryamira.

Sirijos prezidento Basharo al Assado dėdė Rifaatas al Assadas bus teisiamas Šveicarijoje už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, antradienį pranešė Šveicarijos generalinė prokuratūra (OAG). Jis „kaltinamas įsakęs įvykdyti žmogžudystes, kankinimus, žiaurų elgesį ir neteisėtus sulaikymus Sirijoje 1982 metų vasarį“ Sirijos ginkluotųjų pajėgų ir islamistų opozicijos konflikto metu, sakoma Generalinės prokuratūros pareiškime.

Ukrainietis Vitalijus Perehonas gyvena ir dirba su vaikais Kyjive: moko žaisti futbolą ir organizuoja ekskursijas į planetariumą. 2022-ųjų kovą į jo šeimos namą Iziume pataikė rusų bomba. Žuvo mama, dukra Jelizaveta, teta, brolis ir jo žmona, bei du jų vaikai. Kol Iziumas buvo okupuotas Rusijos pajėgų, žuvusiųjų kūnus teko palaidoti kapinėse miške. Daugiau nei metus V. Perehonas negalėjo perlaidoti savo artimųjų. Dabar, kai pavyko tai padaryti, vyro teigimu, emocinių jėgų faktiškai nebeliko.

„Žmogžudystės, kankinimai, neteisėti sulaikymai ir žmonių persekiojimas dėl jų etninės kilmės“, – Rusijos įvykdytus žiaurumus vardijo Giunduzas Mamedovas, kuris 2016-2021 m. vadovavo šiems tyrimams dirbdamas Ukrainos prokuroru.  Iš pradžių daugiausia dėmesio buvo skiriama Maskvos aneksuotam Krymui, o vėliau – Donbasui.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina tarptautinę bendruomenę paremti specialiojo tarptautinio tribunolo, skirto tirti Rusijos agresijos nusikaltimus Ukrainoje, įsteigimą. Taip jis kalbėjo antradienį Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio kvietimu surengtame aukščiausio lygio susitikime. „Šis sprendimas – apie kiekvieną iš mūsų, ir mūsų viltis gyventi taikiame pasaulyje“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Šeši Seimo konservatoriai siūlo Rusijos veiksmus Ukrainoje vertinti taip pat, kaip sovietų ir nacių nusikaltimus.  Jie siūlo Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, už jų neigimą ar šiurkštų menkinimą, papildyti žodžiu „Rusijos“. „Įstatymo projekto tikslas – numatyti baudžiamąją atsakomybę ir su jos taikymu susijusias kitas baudžiamojo proceso poveikio priemones asmenims, viešai prita...

Tūkstančiai „lagaminų“, pamestų ar pavogtų iš Rusijos kariuomenės Šiaurės Kaukaze, kol kas nerasti, o į Rusiją jau pasipylė naujas ginklų srautas iš Ukrainos. Generalinės prokuratūros duomenimis, nuo 2022 metų balandžio Rusijoje nusikaltimų, susijusių su šaunamųjų ginklų ir šaudmenų naudojimu, skaičius išaugo 32 proc. ir šie skaičiai tikrai nėra galutiniai ar labai tikslūs.

Ateitis su Rusija neįmanoma tol, kol karo nusikaltėliai nebus teisiami, trečiadienį kreipdamasis į Latvijos parlamento narius pareiškė Estijos prezidentas Alaras Karis. Savo kalboje A. Karis pabrėžė Rusijos sukelto karo Ukrainoje žiaurumą, teigdamas, kad ant kortos pastatytas ne tik Ukrainos likimas, bet ir tai, kokiame pasaulyje gyvensime ateityje. Latvija ir Estija daro viską, kad sąjungininkai ir partneriai visada būtų pasirengę padėti Ukrainai, sakė jis.

Ukrainiečių genocidą vykdančiai Rusijai nuo teisėsaugos pasislėpti nepavyks. Vakarų teisėsauga toliau sėkmingai vienija savo jėgas: tirs ne tik karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui, bet ir genocidą, agresijos nusikaltimus. Lietuvoje viešintis Ukrainos generalinis prokuroras Putino pakalikų žiaurumą lygina su viduramžių nusikaltimais ir priduria, kad tiek Ukraina, tiek kitos vakarų valstybės darys viską, kad kiekvienas nusikaltėlis būtų nubaustas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad visi atsakingi už karo nusikaltimus Ukrainoje, turi stoti prieš teismą. Taip jis kalbėjo po penktadienį vykusio susitikimo su Vilniuje viešinčiu Ukrainos generaliniu prokuroru Andrijumi Kostinu. „Lietuva ir toliau aktyviai palaikys Ukrainos idėją steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimui prieš Ukrainą tirti.

Septynių valstybių tyrimo grupė prisidės prie Ukrainoje vykdomo genocido tyrimo, pranešė Lietuvos atstovė Eurojuste. Ji komentavo sprendimus, priimtus per Jungtinės tyrimo grupės, kuriai priklauso ir Lietuva bei Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) prokuroras, koordinacinį pasitarimą Vilniuje. Eurojusto organizuotame susitikime ketvirtadienį ir penktadienį dalyvavo tyrimo grupės narės, TBT ir Jungtinių Valstijų atstovai.

Rusijos vaiko teisių įgaliotinė Marija Lvova-Belova, kuri yra ieškoma už karo nusikaltimus dėl vaikų deportavimo iš Ukrainos, trečiadienį Jungtinių Tautų posėdyje tvirtino, kad vaikai buvo paimti dėl jų saugumo ir kad Maskva koordinuoja veiksmus su tarptautinėmis organizacijomis, kad grąžintų juos šeimoms. Vakarų šalių ambasadoriai boikotavo neoficialų JT Saugumo Tarybos posėdį, vietoj savęs siųsdami žemo rango diplomatus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) penktadienį patenkino Lietuvos prašymą dalyvauti Ukrainos byloje prieš Rusiją dėl karinės agresijos ir žmogaus teisių pažeidimų. Kaip pranešė Teisingumo ministerija (TM), Lietuva įstojo į bylą trečiosios šalies teisėmis kartu su dar 25 Europos valstybėmis. Bylą nagrinės šio teismo Didžioji kolegija.

Remiantis ketvirtadienį paskelbta Jungtinių Tautų palaikomo tyrimo ataskaita, Rusijos išpuoliai prieš civilius Ukrainoje, įskaitant sistemingus kankinimus ir žudymus okupuotuose regionuose, prilygsta karo nusikaltimams ir galimiems nusikaltimams žmoniškumui.  Ši itin išsami žmogaus teisių ataskaita, kuri buvo paskelbta praėjus lygiai metams po to, kai per Rusijos aviacijos smūgį Mariupolio teatrui žuvo šimtai ten buvusių žmonių, tapo itin retu JT Saugumo Tarybos narės pasmerkimu.

Lietuva skiria papildomus 100 tūkst. eurų karo nusikaltimus Ukrainoje tiriančiam Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT), trečiadienį nusprendė Vyriausybė. „Ukrainai reikia ne tik ginklų, humanitarinės pagalbos, bet taip pat svarbu imtis visų įmanomų priemonių, kad teisingumas triumfuotų prieš nebaudžiamumą ir būtų nustatyti atsakingi už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, nelaukiant karo pabaigos“, – sako teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas penktadienį pasmerkė jau metus trunkančio Rusijos karo Ukrainoje žmogiškąją kainą ir paragino dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas teisingumas jo aukoms. V. Turko biuras patvirtino, kad iki vasario 15-osios mažiausiai 8 006 civiliai gyventojai žuvo, o 13 287 buvo sužeisti. Visgi tikrieji skaičiai yra daug didesni.

Rusija tęs savo agresiją, kol jaus nebaudžiamumą, Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjoje pareiškė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pranešė užsienio reikalų ministerija.   “Tikrasis Rusijos tikslas – įvelti Jungtines Tautas ir tarptautinę bendruomenę į iškreiptą savo žaidimą, kuriuo siekiama kurti įtakos, nestabilumo ir dominavimo sferas. Tai primena kolonijinius laikus ir prieštarauja pačių Jungtinių Tautų esmei ir prasmei.

Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo agentūra Eurojustas ketvirtadienį pristatė, jos teigimu, „viską keičiantį“ duomenų centrą, skirtą rinkti ir analizuoti įrodymus apie nusikaltimus Rusijos užpultoje Ukrainoje. „Tikimės, kad ši duomenų bazė pradės veikti iki šių metų vasaros“, – sakė Hagoje įsikūrusio Eurojusto pirmininkas Ladislavas Hamranas. „Ši duomenų bazė viską keičia baudžiamojo persekiojimo už pagrindinius tarptautinius nusikaltimus srityje“, – teigė jis žurnalistams.

Nevyriausybinė organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) antradienį apkaltino Rusiją įvykdžius karo nusikaltimą, kai per raketinę ataką geležinkelio stotyje Rytų Ukrainoje žuvo apie 60 civilių, bėgančių nuo karo.  Išpuolis Kramatorsko geležinkelio stotyje praeitų metų balandį yra vienas iš daugiausiai aukų pareikalavusių išpuolių prieš civilius gyventojus nuo praėjusių metų vasario 24-osios, kai Maskva pasiuntė savo karius į Ukrainą ir pradėjo plataus masto invaziją.

Vilniuje šią savaitę viešėjusi Europos Sąjungos (ES) vyriausioji prokurorė sako palaikanti iniciatyvą įkurti specialų tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti ir taip atsakomybėn patraukti aukščiausius Kremliaus pareigūnus.

Europos Sąjunga ir Kyjivas penktadienį parėmė planus Hagoje įsteigti tarptautinę prokuratūrą, kuri padėtų tirti Rusijos veiksmus dėl agresijos nusikaltimo Ukrainoje. Šis žingsnis, apie kurį paskelbta bendrame pareiškime per ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimą Kyjive, laikomas tarpiniu žingsniu prieš sukuriant specialųjį tribunolą, galintį patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos vadovybę.

Popiežius Pranciškus trečiadienį Kongo Demokratinės Respublikos sostinėje Kinšasoje išklausęs nuo konflikto šalies rytuose nukentėjusių asmenų liudijimus, pasmerkė „žiaurius nusikaltimus“ ir pabrėžė, kad jie yra „gėda visai žmonijai“. Antrąją vizito Kongo DR, kurioje gyvena daugiau katalikų visoje Afrikoje, dieną pontifikas taip pat paragino tuos, kurie „plėšikauja, puola ir destabilizuoja“ šį regioną, atsisakyti savo nusikaltimų.

Dviejų dešimčių Europos valstybių parlamentų užsienio reikalų komitetų (URK) vadovai bendru pareiškimu paragino įsteigti specialų tarptautinį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimo Ukrainoje kaltininkams. Pirmadienį išplatintame pareiškime smerkiama Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą ir nepripažįstama užimtų teritorijų aneksija, remiamas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo pradėtas tyrimas.

Iniciatyvą dėl specialiojo tribunolo Rusijos agresijai prieš Ukrainą tirti aptariantys tarptautiniai partneriai nebediskutuoja dėl jo būtinybės, bet dėl to, kokia galėtų būti jo forma, sako teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, penktadienį dalyvavusi darbo grupės dėl šio tribunolo susitikime Prahoje.

Ukrainos žmogaus teisių advokatė, praėjusiais metais apdovanota Nobelio taikos premija, ketvirtadienį paragino sutelkti daugiau tarptautinės tyrėjų ir teisininkų pagalbos, kad būtų išnagrinėta daugybė karo nusikaltimų bylų nuo to laiko, kai Rusija beveik prieš metus įsiveržė į kaimyninę šalį.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadieni pritarė lietuvių inicijuotai rezoliucijai ir paragino Bendrijos nares bei institucijas įkuri specialų tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. Už rezoliuciją balsavo 472 parlamento nariai, 19 pasisakė prieš, o 33 susilaikė. Kaip BNS nurodė Europos Parlamento biuras Lietuvoje, visi šalies atstovai rezoliuciją palaikė, išskyrus vienintelį Viktorą Uspaskichą, kuris nebalsavo.

Ar gali Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl invazijos į Ukrainą vieną dieną atsidurti Hagos teisiamųjų suole? Atrodo, kad ši perspektyva priartėjo prie realybės, Vokietijai parėmus specialiojo teismo idėją. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį paragino įsteigti tribunolą, kad būtų apeitas faktas, jog Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) negali patraukti Rusijos baudžiamojon atsakomybėn už agresijos „lyderystės“ nusikaltimą.

Serhijui buvo vos dvi dienos, kai jis mirė. Šaltą lapkričio naktį Rusijos raketa pataikė į gimdymo namus, kuriuose naujagimis kartu su savo motina ilsėjosi po gimdymo. Marija buvo ką tik pamaitinusi savo kūdikį, kai pastato sienos pradėjo griūti. Naujagimio palaikus iš griuvėsių vėliau ištraukė gelbėtojai, rašo „Der Spiegel“. Vilnianskas priklauso pietų Ukrainos Zaporožės regionui, kurį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas oficialiai aneksavo rugsėjį.

Kiekviename kare yra padaroma karo nusikaltimų, sako Tarptautinės humanitarinės teisės specialistas, Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius Justinas Žilinskas, bet karas Ukrainoje išsiskiria tuo, kad Rusija nė nemano slėpti savo intencijų ir karo nusikaltimus pasirinko, kaip vieną iš karo taktikų.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pasiūlė įkurti „specializuotą teismą“, kuris teistų Rusijos aukšto rango pareigūnus už karą Ukrainoje. „Toliau remdami Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), siūlome įkurti Jungtinių Tautų remiamą specializuotą teismą Rusijos agresijos nusikaltimui tirti ir už jį persekioti baudžiamąja tvarka“, – vaizdo pareiškime sakė U. von der Leyen.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos neeiliniame posėdyje pareiškė, kad Rusijos oro smūgiai Ukrainos energetinei sistemai yra „akivaizdus nusikaltimas žmoniškumui“.  „Kai temperatūra žemiau nulio, o dešimtys milijonų žmonių neturi elektros, šildymo, vandens, tai yra akivaizdus nusikaltimas žmoniškumui“, – vaizdo ryšiu sakė jis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį išvyksta į Norvegiją, kur aptars saugumo situaciją regione ir paramą Ukrainai. Per susitikimą su Norvegijos užsienio reikalų ministre Anniken Huitfeldt ketinama aptarti Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityse, saugumo situaciją regione bei pagalbą Ukrainai, kovojančiai prieš Rusijos agresiją.

Rusai sistemingai žudė, kankino ir grobė ukrainiečius, o aukščiausio rango pareigūnai taip pat galėjo dalyvauti vykdant karo nusikaltimus, pirmadienį pareiškė JAV Valstybės departamento ambasadorė pasaulinio baudžiamojo teisingumo klausimais. Daugėja įrodymų, kad Rusijos įsiveržimą į Ukrainą „lydėjo sisteminiai karo nusikaltimai, vykdyti visuose regionuose, kur buvo dislokuotos Rusijos pajėgos“, sakė ambasadorė ypatingiesiems pavedimams Beth Van Schaack.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Ukrainos pajėgos, susigrąžinusios Chersono miestą, rado naujų Rusijos okupantų karo nusikaltimų įrodymų. „Rusijos kariuomenė po savęs paliko tokius pat žiaurumus kaip ir kituose mūsų šalies regionuose“, – sakė jis vakaro kreipimesi. „Tyrėjai jau užfiksavo daugiau kaip 400 karo nusikaltimų“, – teigė Ukrainos vadovas, aiškiai nenurodydamas, kokioje teritorijoje jie buvo aptikti.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina Šiaurės Makedoniją paremti Baltijos šalių iniciatyvą steigti specialų tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti.

Rusijos pirmadienį įvykdytos atakos prieš kritinę Ukrainos infrastruktūrą yra dar vienas sunkių karo nusikaltimų įrodymas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Po susitikimo su Vilniuje viešinčiu Graikijos premjeru Kiriaku Micotakiu, G. Nausėda pareiškė, jog dėl šių veiksmų būtina tęsti sankcijų Rusijai ir Baltarusijai politiką.

Šiandien Europos Sąjunga dar nėra pribrendusi sprendimui steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti, tačiau esama pirmųjų žingsnių šia kryptimi, penktadienį po Europos Vadovų Tarybos (EVT) Briuselyje žurnalistams sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Šiandien dar nesame pribrendę šiam sprendimui, bet jau tekste turime nuorodą į agresijos nusikaltimus, kas yra žingsnis link specialiojo tribunolo“, – sakė šalies vadovas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir dar dešimties regiono šalių vadovai Rusijos vykdomus masinius Ukrainos miestų bombardavimus įvardijo karo nusikaltimais. „Mūsų valstybių vardu reikalaujame, kad Rusija nedelsiant nustotų atakuoti civilinius taikinius. Mes nenutrauksime pastangų patraukti į teismą asmenis, atsakingus už šiuos nusikaltimus“, – sakoma antradienį paskelbtame pareiškime.

Europos Sąjunga mano, kad Rusijos raketų atakos prieš civilius Ukrainoje „prilygsta karo nusikaltimui“, pirmadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai. „Beatodairiškai taikantis į žmones, bailiai ir siaubingai mėtant raketas į civilius taikinius, iš tiesų dar labiau eskaluojama situacija“, – sakė atstovas spaudai Peteris Stano. „ES kuo griežčiausiai smerkia šiuos siaubingus išpuolius prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą.

Čekija, šį pusmetį pirmininkaujanti Europos Sąjungai, šeštadienį paragino įkurti tarptautinį karo nusikaltimų Ukrainoje tribunolą. Pareiškimas pasirodė Ukrainoje netoli išvaduoto Iziumo miesto aptikus naują masinę kapavietę – maždaug 450 kapų. Dauguma ten ekshumuotų palaikų yra su kankinimo žymėmis.

Nupjauta belaisvio ausis. Naikinimas visko, kas matoma aplinkui. Namų plėšimas, gyventojų terorizavimas, žmonių žudymas. 21-erių Rusijos karys Stanislavas Šmatovas, pavasarį kovojęs Charkivo regione, šiaurės rytų Ukrainoje, net nesuvokė, kad Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) visą pavasarį įrašinėjo jo pokalbius su Rusijoje likusia šeima.

Kremliaus režimas Ukrainoje ne tik žudo žmones, bet ir didžiuliais mastais vagia tai, kas jiems nepriklauso. Kaip teigia Ukrainos didžiausios plieno gamyklos „Metinvest“ vadovas, Rusija pavogė mažiausiai 600 mln. eurų vertės metalo gaminių okupuotose šalies teritorijose esančiose įmonėse ir uostuose, praneša BBC. Minėtai įmonei priklauso „Azovstal“ gamykla, tapusi paskutine ukrainiečių karių ir gyventojų pasipriešinimo tvirtove dabar jau užimtame Mariupolio mieste.

108-oji karo Ukrainoje diena. Nors Ukrainos kariuomenė Chersono srityje pradėjo kontrataką prieš rusų okupantus, Mykolajivo administracijos vadovas praneša, kad šioje srityje besipriešinantiems šalies gynėjams pradeda trūkti amunicijos, todėl Vakarų sąjungininkai yra raginami kuo įmanoma greičiau suteikti pagalbą.

Karas Ukrainoje į paviršių iškėlė rusų karių brutalumą. Dieną po dienos okupantai vykdo karo nusikaltimus: prievartauja, žudo beginklius civilius, grobia ukrainiečių turtą ir kitaip „smaginasi“. Pasaulio kriminologai sutaria dėl vieno – karo nusikaltėliai žudo, kad patirtų malonumą. Diskusijoje „Karo meto kriminologija: ribos ir už jų“ apie karo nusikaltimus, nusikaltimus prieš žmoniją ir genocidą kalbėjo Lietuvos ir JAV kriminologai, psichologijos, teisės ir propagandos ekspertai.

Penktadienį Rusijos kariai baigė Mariupolio dramos teatro griuvėsių valymo darbus. Kaip skelbia ukrainiečių naujienų agentūra „UNIAN“, rusai iš griuvėsių ištraukė šimtus žuvusiųjų kūnų ir juos išvežė taip siekdama nuslėpti savo įvykdytą nusikaltimą. Apie tai pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka. „Dabar mes niekada nesužinosime, kiek Mariupolio civilių iš tikrųjų žuvo nuo rusų bombos dramos teatre.

Naujoje „Human Rights Watch“ ataskaitoje pateikiami „bjaurūs, neteisėti ir žiaurūs“ karo nusikaltimai, kuriuos Vladimiro Putino pajėgos įvykdė nuo invazijos pradžios vasario mėnesį. Sukrečiančioje naujoje ataskaitoje buvo sudarytas tariamų Vladimiro Putino pajėgų įvykdytų baisybių sąrašas, rašoma mirror.co.uk.

Kai buvo užėmę Kyjivo ir Černihivo sritis Ukrainoje, rusų kariai vykdė civilių gyventojų egzekucijas, juos kankino ir atliko kitus neteisėtus veiksmus, kurie gali būti laikomi karo nusikaltimais, skelbia žmogaus teisių aktyvistų organizacija „Human Rights Watch“. Balandį „Human Rights Watch“ (HRW) aplankė 17 vietų Kyjivo ir Černihivo regionuose ir užfiksavo 22 nulinčiavimo atvejus, 9 neteisėto gyvybės atėmimo atvejus, 6 galimo pagrobimo atvejus ir 7 kankinimo atvejus.

Kyjivo regiono prokuratūra ir Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) nustatė Rusijos karį, kuris Kyjivo srityje prievartavo moteris, kai regioną ankstyvą pavasarį šturmavo Rusijos pajėgos. Kaip pranešė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova, – tai 20-metis Bulatas Fasachovas, radijo ryšininkas iš 30-osios atskiros motorizuotųjų šaulių brigados.

Įrodymus, kad Rusijos kariai neteisėtai ir žiauriai elgėsi su mažais vaikais pagal Vladimiro Putino įsakymą, neseniai vykusiame Jungtinių Tautų susitikime pateikė Dame Barbara Woodward, rašo „Daily Star“.   (papildyta 2022-06-28) Ukrainos prokuratūra nustatė, kad atleista iš pareigų žmogus teisių ombudsmenė Liudmila Denisova skleidė melagingą informaciją, įskaitant ir apie tariamai masinius rusų karių vykdytus vaikų prievartavimus.