Aljanso oro gynybos skydą sudaro kelios grandys, rašo „The Economist“. Pirmiausia, reikia aptikti grėsmę. NATO turi bendrą 14 ankstyvojo perspėjimo ir kontrolės lėktuvų (AEWC) parką, paprastai bazuojamą Geilenkirchene, Vokietijoje.
Šie lėktuvai gali stebėti oro erdvę rytuose ir sekti Rusijos naikintuvus, dronus bei raketas, skrendančias virš Ukrainos ir Baltarusijos. Juos papildo RQ-4D „Phoenix“ dronai, vykdantys ilgalaikes misijas itin dideliame aukštyje iš Sigonellos bazės Sicilijoje.
Kai kurios šalys imasi ir neįprastų sprendimų
Pernai Lenkija pasirašė beveik milijardo dolerių vertės sutartį dėl amerikietiškų aerostatų – milžiniškų prie žemės pritvirtintų balionų su radarais ir sistemomis, galinčiomis atskirti draugišką orlaivį nuo priešiško. JAV pajėgos Europoje taip pat eksperimentuoja su akustiniais jutikliais, panašiais į tuos, kuriais Ukraina atpažįsta artėjančius dronus pagal jų skleidžiamą garsą.
Antroji grandis – naikintuvai, dislokuoti Rytų Europoje. NATO šalys juos rotuoja. Šiuo metu Italija, Ispanija ir Vengrija saugo Baltijos šalių oro erdvę, Italija taip pat patruliuoja Rumunijoje, o Nyderlandai ir Norvegija – Lenkijoje.
Pastaroji misija įkurta neseniai, siekiant apsaugoti Lenkijos mazgus, per kuriuos į Ukrainą keliauja Vakarų karinė pagalba. Šie naikintuvai stebi oro erdvę savo radarais, lydi per arti priartėjusius Rusijos orlaivius ir, jei reikia, – kaip rugsėjo 10-ąją – juos numuša. Rugsėjo 11-ąją Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė siunčiantis tris „Rafale“ naikintuvus į Lenkiją.
Trečioji grandis – antžeminės oro gynybos sistemos. Rytų Europos valstybės turi savo radarų tinklus ir gynybos priemones. Jas papildo pažangesnės „Patriot“ sistemos, galinčios numušti lėktuvus, sparnuotąsias ir balistines raketas.
Vokietija jau dislokavo „Patriot“ baterijas Lenkijoje, kurios dalyvavo stebint naujausią Rusijos ataką, Nyderlandai taip pat ruošiasi tai padaryti. Be to, JAV ir kai kurios Europos sąjungininkės jūroje naudoja priešraketinius naikintuvus su ilgų nuotolių radarais ir perėmimo raketomis, o antžeminiai JAV radarai veikia Rumunijoje ir Lenkijoje.
Dauguma šių sensorių ir perėmimo priemonių yra sujungtos į bendrą integruotą oro ir raketų gynybos sistemą (IAMD). Už ją atsakinga NATO Sąjungininkų oro vadavietė Ramšteine, Vokietijoje, vadovaujama JAV keturių žvaigždučių generolo. Toliau veikia du bendri oro operacijų centrai: vienas Vokietijoje prižiūri oro erdvę į šiaurę nuo Alpių, kitas Ispanijoje – pietus.
Europoje trūksta oro gynybos sistemų
Iš pirmo žvilgsnio, tai atrodo galingas skydas, bet praktikoje jis nėra tobulas. Problema ta, kad daug sudėtingesnių oro gynybos sistemų buvo perduota Ukrainai, kuri nuolat patiria Rusijos atakas, todėl Europoje jų trūksta.
Rugpjūtį Vokietija, spaudžiama Trumpo, sutiko Ukrainai perduoti dar dvi „Patriot“ sistemas, o ateityje ir daugiau, tikintis, kad JAV užtikrins atsargų papildymą. JAV taip pat nukreipė Šveicarijai skirtą „Patriot“ užsakymą Ukrainai. Birželį Rutte pripažino, kad NATO oro gynybos pajėgumus reikėtų padidinti net 400 proc., kad jie atitiktų karo planus. Tačiau apsaugoti tokį milžinišką plotą kaip Europa – didžiulis iššūkis.
Dalis Rusijos prieš Ukrainą naudojamų dronų yra labai maži ir radarams sunkiai pastebimi tarp kitų oro objektų. Anksčiau panašių incidentų jau būta: 2023 m. rugsėjį nuolaužos nukrito Rumunijoje, 2024 m. kovą raketa perskrido Lenkiją, 2024 m. rugsėjį dronas nusileido Latvijoje, o šį mėnesį du kartus dronai vėl kirto Lenkijos sieną.
Vienu atveju Lenkijai prireikė mėnesių, kol buvo surasta Rusijos raketa, nukritusi netoli Bydgoščo, daugiau nei už 400 km nuo Ukrainos sienos – ją atsitiktinai aptiko jojusi moteris. Kai kuriais atvejais NATO šalys tvirtina galinčios patikimai sekti tokius objektus. Lenkija teigia, kad rugsėjo 10-ąją daugumos dronų nenumušė, nes jie buvo laikomi neginkluotais masalais – atakuoti tik tie, kurie, kaip manyta, turėjo kovinių galvučių.
Ar tai reiškia, kad Europa menkai pasirengusi?
Net ir stebint dronus, ekonomiškai nenaudinga masiškai juos naikinti sistemomis, sukurtomis didesniems taikiniams – naikintuvams ar raketoms. Į Lenkiją įskridę „Gerbera“ dronai, kaip pažymi Londono Tarptautinis strateginių studijų institutas (IISS), yra „nepaprastai pigūs“ putplasčio dronai, iš pradžių kurti kaip masalai. Daugelis NATO šalių kuria trumpojo nuotolio priešdronines sistemas, bet tik kelios gamybą padidino:
„Beveik visų Europos valstybių arsenaluose yra spragų trumpo ir ypač trumpo nuotolio gynyboje. Tai palieka Europą menkai pasirengusią tokiam karui, koks vyksta Ukrainoje“, – teigia instituto atstovai.
Be techninių iššūkių, yra ir politinės valios klausimas. NATO oro gynybos skydas daugiausia remiasi JAV, o Trumpui valdant dėmesys krypsta nuo Europos į kitas sritis. Todėl Amerika gali būti mažiau linkusi dislokuoti savo oro gynybos sistemas žemyne ir papildyti perėmimo raketų atsargas.
Europa nenori sekti Izraelio pavyzdžiu
Europos šalys turi šimtus naikintuvų, kasdien patruliuojančių rytiniame NATO flange, bet šias misijas vis dar koordinuoja JAV vadovaujamos struktūros. Rugsėjo 11-ąją Trumpas sumenkino Rusijos įsiveržimus, pasakęs: „Tai galėjo būti klaida.“
Ar Europa pasirengusi perimti atsakomybę, lieka neaišku. Ukraina ne kartą priekaištavo, kad NATO šalys kartais sumenkina Rusijos įsibrovimus, bijodamos eskalacijos. Lenkijos sprendimas numušti naujausią dronų bangą ir viešai paskelbti, jog ji buvo tyčia paleista Rusijos į Lenkiją, rodo aiškų nukrypimą nuo ankstesnės praktikos.
Tačiau Europos valstybės vis dar nenori sekti Izraelio pavyzdžiu, kuris, padedamas JAV ir kitų partnerių, du kartus pernai numušė didžiules Irano dronų bangas dar prieš joms pasiekiant šalies oro erdvę, taip pat surengė prevencinius smūgius užsienyje.
Pagal dabartines NATO taisykles, Aljansas, veikdamas bendrai, o ne atskirai nacionaliniu lygmeniu, negali numušinėti taikinių virš Baltarusijos ar Ukrainos. Tam reikėtų visų 32 narių vienbalsio sutikimo, o Vengrija ir Slovakija beveik neabejotinai tam pasipriešintų. Didelio konflikto atveju tokios taisyklės, be abejo, keistųsi. Šiuo metu Europa vis dar išlieka gynybinėje pozicijoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
