Rusijoje vykstantys politiniai procesai, kurių metu Kremlius visomis išgalėmis naikina opozicijos veiklą, atsiliepia gyventojų apklausose. Po opozicionieriaus Aleksejaus Navalno pasodinimo į kalėjimą ir jo vadovaujamos kovos su korpucija organizacijos, paviešinusios dešimtis valdžios neteisėtos veiklos tyrimų, pripažinimo „teroristine“, jaunesni rusai vis labiau veržiasi palikti šalį.
Be to, ekonominė situacija, dėl daugelį metų besitęsiančių ir vis naujai skelbiamų sankcijų bei pandemijos, taip pat gali versti gyventojus ieškoti kitų išeičių.
Kova šalies viduje su kitaminčiais
Pastaruoju metu suaktyvėjo valstybinės cenzūros kova ne tik su opozicijos politikais, bet ir su pramogų pasaulio atstovais. Birželio 9-ąją buvo sulaikytas žymus Rusijos „YouTube“ pramogų pasaulio atstovas Jurijus Chovanskis, kuriam pateikti įtarimai dėl terorizmą skatinančios dainos atlikimo.
Dėl tos pačios priežasties buvo sulaikytas ir kita Rusijos „YouTube“ žvaigždė – Dmitrijus Larinas. Tiesa, jis galimai šioje byloje bus apklausiamas kaip liudininkas. J. Chovanskiui, kuris jau pripažino savo kaltę, gresia piniginė bauda arba kalėjimas nuo 5 iki 7 metų.
Taip pat dėl tariamai nesumokėtų mokesčių anksčiau buvo sulaikytas buvęs Rusijos Dūmos parlamentaras Dmitrijus Gudkovas. Politiko teigimu, jam buvo duota suprasti, kad „jei neišvažiuos iš šalies, tai bus pasodintas į kalėjimą“. Vos išleistas iš tardymo izoliatoriaus birželio pradžioje jis išvyko į Ukrainą.
Iš Rusijos į kaimynines šalis (Lietuvą, Ukrainą, Lenkiją, Latviją) pastaruoju metu išvyko ir daugelis aktyviai opozicijos veikloje besireiškusių asmenų. Tie, kurie liko pačioje Rusijoje buvo priversti arba nutraukti savo veiklą, arba yra tampomi į teismus dėl įvairių jiems pateikiamų kaltinimų.
Rusijoje šiais metais dėl teisinio persekiojimo užsidarė ne tik A. Navalno kovos su korupcija fondas, bet ir daugiau nei 20 metų veikusi visuomeninė organizacija „Atviroji Rusija“, kelios žiniasklaidos priemonės.
Didžiausiais šalį norinčių palikti skaičius nuo 2013-ųjų
Neseniai atliktoje apklausoje skelbiama, kad 22 proc. apklaustųjų norėtų visam laikui palikti Rusiją, 77 proc. – likti šalyje, 1 proc. negalėjo apsispręsti. Norinčių emigruoti žmonių dalis paskutinį sykį tokia didelė buvo 2011-2013 m. – masinių protestų prieš dabartinę valdžią laikotarpiu. Kriziniu 2014-ųjų laikotarpiu šalį palikti norėjo tik 18 proc. apklaustųjų. Net dabar rusų prisimenamais su siaubu „90-aisiais“ šalį palikti norėjo apie 10 proc. jos gyventojų.
Apklausos rodo, kad Rusiją labiausiai palikti nori jaunimas: beveik pusė (48 proc.) visų norinčių emigruoti respondentų – 18-24 metų, trečdalis (33 proc.) – 25-39 metų asmenys. Nuo 2019-ųjų žmonių, kurie niekada negalvojo apie išvykimą iš šalies, Rusijoje sumažėjo 9 proc., iki 69 proc.
2021-ųjų balandį Rusijos mokslų akademijos vyr. mokslo sekretorius Nikolajus Dolguškinas pranešė, kad iš Rusijos išvykstančių mokslininkų ir aukštos kvalifikacijos specialistų skaičius nuo 2012-ųjų išaugo 5 kartus. Kremlius į tai atsakė, kad „nemato nieko tragiško“.
