JAV politiką remti Ukrainą dar nuo Joe Bideno administracijos laikų amerikiečių žiniasklaida vadino „ne, ne, ne, taip“, užsimindama, kad ginklai, kuriuos Vašingtonas atsisako perduoti Kyjivui, anksčiau ar vėliau vis tiek jiems perduodami.
Būtent taip amerikiečiai elgėsi perduodami Ukrainai „Abrams“ tankus, F-16 naikintuvus ir operatyvines taktines balistines raketas ATACMS. Kiekvieną kartą ginklų perdavimui prieš tai vyko ilgos diskusijos atviruose ir uždaruose forumuose. Pavyzdžiui, „Abrams“ tankai pateko į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas gerokai per vėlai, o ne tada, kai ukrainiečiams jų ypač reikėjo.
Ir kiekvienu iš šių atvejų ginklai buvo perduoti tokiu kiekiu, kad jie negalėjo atlikti lemiamo vaidmens kare, pažymima BBC.
Vis dėlto, jei D. Trumpo administracija perėmė savo pirmtakų politiką, ar galima manyti, kad po kelių „ne“ „Tomahawk“ gali atsidurti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ginkluotėje, net jei ir nedideliu kiekiu?
Tikimybė, kad taip atsitiks, vis dar nėra labai didelė. Tačiau tokio ginklo atveju svarbu tai, kad ji jau nėra lygi nuliui.
Pagrindinė kliūtis – JAV neturi šių raketų paleidimo įrenginių, bet problema sprendžiama
BGM-109 Tomahawk yra jūrinė raketa, ji paleidžiama iš vertikalios paleidimo platformos Mk41, kuri paprastai montuojama laivuose ir povandeniniuose laivuose. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinis jūrų laivynas neturi reikiamų laivų, kad galėtų naudoti tokias raketas.
Iš pradžių 1970-aisiais buvo kuriamos versijos, skirtos paleidimui iš oro ir žemės, tačiau „Tomahawk“ iš oro pralaimėjo konkurentams, o paleidimas iš žemės buvo uždraustas pagal vidutinio ir mažo nuotolio raketų sutartį (DRSMD).
2000-aisiais vienintelė galimybė paleisti „Tomahawk“ iš žemės buvo priešraketinės gynybos sistemos „Aegis Ashore“, kurių raketos SM-3 paleidžiamos iš paleidimo įrenginių Mk41, stacionariai sumontuotų ant žemės.
Hipotetinė galimybė naudoti „Aegis Ashore“ „Tomahawk“ paleidimui buvo vienas iš Rusijos pusės argumentų prieš Amerikos programą „EuroPRO“.
Tačiau tai yra šalutinė priešraketinės sistemos, neskirtos antžeminių taikinių apšaudymui, savybė, ir bet kuriuo atveju amerikiečiai net nesvarsto „Aegis Ashore“ perdavimo Ukrainai.
2019 m. DRSMD nustojo egzistuoti, ir JAV pradėjo atkurti mobiliųjų antžeminių paleidimo įrenginių Tomahawk raketoms programą.
Naujoji sistema vadinasi „Typhon“, ji buvo įtraukta į JAV kariuomenės ginkluotę 2023 m. Šiuo metu JAV ginkluotosios pajėgos turi mažiausiai dvi „Typhon“ baterijas, bet vargu ar daug daugiau.
Todėl, kalbant apie galimybę perduoti tokias raketas Ukrainai, reikia svarstyti taip: ar amerikiečiai atiduos ginklus, kuriuos tik pradėjo gaminti ir kurių turi tik keletą vienetų?
Tiesa, yra dar naujesnė raketų paleidimo platforma. Naują mobilų įrenginį, skirtą paleisti didelio nuotolio sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, pristatė amerikiečių karinė kompanija „Oshkosh Defense“. Paleidimo įrenginys, pavadintas X-MAV, gali nešti iki keturių sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ vienu metu ir savarankiškai jas paleisti į taikinius. Kaip teigė kompanija, būtinybę sukurti tokią platformą jau seniai nurodė JAV kariuomenė.
Tačiau tai yra dar naujesnė sistema, kuri dar net nepateko į JAV kariuomenės rankas, jau nekalbant apie galimą perdavimą greitu metu Ukrainai.
Kremlius: Tai rimta grėsmė
Tuo pačiu metu net toks mažai tikėtinas įvykis kaip „Tomahawk“ perdavimas Ukrainai Rusijoje vertinamas su baime ir grasinimais.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sekmadienį interviu žurnalistui Pavlui Zarubinu sakė: „Tomahawk“ tema mums kelia didelį susirūpinimą, apie tai jau kalbėjo [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas“.
Spalio pradžioje V. Putinas „Tomahawk“ pavadino „jau ne visai moderniu, bet galingu ir grėsmę keliančiu“ ginklu. „Žinoma, tai visiškai nekeis santykių mūšio lauke“, – sakė jis.
Jei kovos lauką laikyti fronto linija, tai sparnuotosios raketos tiesiogiai jos paveikti negalės – jos naudojamos prieš taikinius giliai už fronto linijos.
„Tomahawk“ gali pataikyti į taikinius 1600–2500 kilometrų atstumu, o mažesnis skaičius atitinka moderniausių raketų, kurios yra gaminamos, nuotolį.
Ši sparnuota raketa skrenda nepasiekiančiu garsinio, bet nedideliame aukštyje, apibrėždama žemės reljefą. Ji naudoja Terrain Contour Matching (TERCOM) sistemą, kurios atmintyje yra įrašytas žemėlapis su pažymėtais aukščiais.
Lygindama žemėlapį su radijo aukščio matuoklio rodmenimis, „Tomahawk“ nustato savo buvimo vietą ir koreguoja maršrutą iki tikslo, skrisdama nedideliame aukštyje (dešimtys metrų), kur ją labai sunku perimti. Prieš pat tikslą raketa atlieka „kilimą“ ir užfiksuoja tikslą taikinio aptikimo įranga.
Tokia „galvutė“ leidžia raketoms pataikyti į tikslus su dideliu tikslumu. Anksčiau ji nebuvo reikalinga – kai kurios raketos buvo aprūpintos branduoliniais koviniais elementais. Tačiau po Šaltojo karo pabaigos jos buvo pašalintos iš ginkluotės ir šiuo metu jų nebėra.
JAV įsitraukimas: kol kas neaišku, kaip tai atrodytų realybėje
„Tomahawk“ naudojimas kitoje šalyje reiškia glaudų bendradarbiavimą su JAV.
Pirma, tokių tikslių ir tolimų raketų naudojimas reikalauja tikslios žvalgybinės informacijos. Ukraina ir taip labai priklausoma nuo amerikiečių žvalgybos duomenų, ši priklausomybė pasireiškė pavasarį, kai JAV kurį laiką sustabdė duomenų perdavimą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Tuomet paaiškėjo, kad amerikiečių informacija yra kritiškai svarbi tolimiems smūgiams į Rusijos užnugarį.
Vasarą, kaip išsiaiškino laikraštis „Financial Times“, JAV pradėjo perduoti Ukrainai dar daugiau informacijos.
Kaip teigė FT, remdamasis Ukrainos ir JAV pareigūnais, JAV žvalgyba Kyjivui teikia duomenis, kurie leido smogti svarbiems Rusijos energetikos objektams, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas, esančias toli už fronto linijos.
Pasak su situacija susipažinusių pareigūnų, JAV žvalgyba padeda Kyjivui nustatyti maršrutą, aukštį, laiką ir operacijų vykdymo taktiką. Tai leidžia Ukrainos smogiamiesiems dronams išvengti Rusijos oro gynybos.
Jei Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms bus tiekiamos „Tomahawk“ raketos, amerikiečių specialistai tikriausiai ne tik parengs skrydžio maršrutą, bet ir dalyvaus ruošiant raketas užduočiai. Tiesa, ši informacija yra labiau teorinė – nėra žinoma apie ukrainiečių kariuomenės techninį pasirengimą naudoti šias raketas.
Kiek raketų galėtų perduoti JAV?
Remiantis „Reuters“ duomenimis, nuo aštuntojo dešimtmečio vidurio JAV karinės jūrų pajėgos įsigijo 8959 raketas, kurių vidutinė kaina buvo 1,3 mln. dolerių už vienetą. Kituose šaltiniuose pateikiami panašūs skaičiai.
Tačiau nuo to laiko JAV dalyvavo keliuose karuose, kurių metu buvo sunaudota labai daug raketų, kai kurios modifikacijos paseno, ir jei jos nebuvo modernizuotos, o nurašytos, tai taip pat turėjo įtakos bendram arsenalui.
Remiantis „Reuters“ duomenimis, pastaraisiais metais raketų gamybos apimtis siekė nuo 55 iki 90 vienetų per metus. Remiantis Pentagono biudžeto duomenimis, JAV planuoja įsigyti 57 raketas 2026 m.
Amerikos arsenale yra tūkstančiai raketų, tačiau karas Ukrainoje parodė, kad konfliktas su valstybe, turinčia didelę kariuomenę, reikalauja ir didelio raketų kiekio.
Atsižvelgiant į tai, kad JAV bijo galimo karo su Kinija, jos greičiausiai negalėtų perduoti Ukrainai tokio raketų kiekio, kuris galėtų pakeisti karo eigą, net ir naikinant tik karinius taikinius.
Kita vertus, tikslingai nukreipti smūgiai į naftos perdirbimo pramonės objektus jau pablogino ekonominę padėtį Rusijoje.
Todėl net dešimtys, o ne šimtai raketų Ukrainoje, kartu su kitomis priemonėmis, turėtų pastebimą įtaką karui. Tokio naudojimo pavyzdį parodė pati Rusija, kuri aktyviai, ir dažniausiai nebaudžiama, naudoja įvairias sparnuotas raketas kartu su dronais prieš Ukrainą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
