Beveik milijonas rohinjų pabėgėlių iš Mianmaro gyvena skurdžiose stovyklose pietų Bangladeše, kur jie pasitraukė, kai 2017 metais kaimyniniame Mianmare prasidėjo karinis puolimas.
Tarptautinis Teisingumo Teismas praėjusį mėnesį uždegė žalią šviesą svarbiai bylai, kurioje budistų dominuojama šalis kaltinama esanti atsakinga už rohinjų genocidą.
Praėjus penkeriems metams pabėgėliai atsisako grįžti namo, nes kariuomenės valdomas Mianmaras negarantuoja jų saugumo ir teisių.
Antradienį keliaudama po stovyklas M. Bachelet susitiko su rohinjų bendruomenės nariais ir sakė pamačiusi „didelę viltį“, jog pabėgėliai galės grįžti į savo namus.
„Deja, dabartinė padėtis pasienyje reiškia, kad nėra tinkamų sąlygų grįžti“, – Bangladešo sostinėje Dakoje žurnalistams sakė M. Bachelet.
„Repatriacija visada turi būti vykdoma savanoriškai ir oriai, tik tada, kai Mianmare bus saugios ir tvarios sąlygos“, – pridūrė ji.
Bangladešas tampa vis nekantresnis dėl gausybės pabėgėlių, o M. Bachelet sakė esanti sunerimusi dėl „stiprėjančios prieš rohinjus nukreiptos retorikos“ ir jų bendruomenės vertimo atpirkimo ožiais.
JT žmogaus teisių vadovė pridūrė, kad daugelis pabėgėlių baiminasi dėl savo saugumo dėl ginkluotų grupuočių ir nusikalstamų gaujų veiklos.
Stovyklose nuolat kyla problemų dėl saugumo: įvykdyta virtinė nužudymų, pagrobimų ir policijos reidų, nukreiptų prieš narkotikų kontrabandos tinklus.
Anksčiau šį mėnesį buvo nušauti du rohinjų bendruomenės lyderiai – įtariama, kad už tai atsakinga stovyklose veikianti sukilėlių grupuotė, kaltinama politinių oponentų žudymu.
M. Bachelet keturių dienų vizito į Bangladešą atvyko sekmadienį.
Vasaros pradžioje buvusi Čilės prezidentė M. Bachelet pareiškė, kad nesieks antros kadencijos JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareigose. Jos mandatas baigiasi rugpjūčio 31 dieną.
Antradienį keliaudama po stovyklas ji paragino tarptautinę bendruomenę toliau remti rohinjus, nors pasaulis daugiau dėmesio skiria naujesnėms krizėms.
M. Bachelet pridūrė, kad Rusijos invaziją į Ukrainą rohinjai labai jaučia, nes pasaulinės maisto kainos sparčiai kyla ir didina išlaidas, susijusias su gyventojų, priklausomų nuo humanitarinės pagalbos, išlaikymu.
„Norėčiau paraginti tarptautinę bendruomenę neapleisti rohinjų, toliau teikti paramą ir netgi svarstyti galimybę ją padidinti... dėl karo padarinių“, – sakė ji.
„Rimti kaltinimai“
M. Bachelet yra pirmoji JT teisių vadovė, apsilankiusi Bangladeše. Jos kelionės metu vyko susitikimai su vietos aktyvistais, kuriuose buvo aptarti kaltinimai saugumo pajėgoms dėl šiurkščių pažeidimų, įskaitant neteisminius nužudymus.
Bangladešas sulaukė kritikos dėl savo teisių padėties vadovaujant ministrei pirmininkei Sheikh Hasinai (Šeich Hasinai). Pasak aktyvistų, valdant Sh. Hasinai, saugumo pajėgos per surežisuotus susišaudymus nužudė tūkstančius žmonių, o šimtai kitų, kurių dauguma priklausė opozicijai, dingo be žinios.
„Vyriausybės ministrams išreiškiau didelį susirūpinimą dėl šių rimtų kaltinimų ir pabrėžiau, kad būtina atlikti nešališką, nepriklausomą ir skaidrų tyrimą dėl šių kaltinimų ", – žurnalistams sakė M. Bachelet.
Gruodį Jungtinės Valstijos dėl šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų įvedė sankcijas liūdnai pagarsėjusiam Bangladešo elitiniam policijos daliniui ir septyniems aukšto rango saugumo pareigūnams, įskaitant nacionalinės policijos vadovą.
Vyriausybė neigia kaltinimus dėl dingimų ir neteisminių nužudymų, o vienas ministras teigia, kad kai kurie iš dingusiųjų iš tikrųjų pabėgo iš Bangladešo.
