„Puiki žinia, kad JT Generalinė Asamblėja atmetė pasiūlymą perrinkti Venesuelą“, – po balsavimo savo „Twitter“ paskyroje pareiškė „Human Rights Watch“ (HRW) atstovybės direktorius prie JT Louis Charbonneau.
Nors per antradienį vykusį balsavimą Niujorke buvo 14 laisvų vietų (beveik trečdalis tarybos, turinčios 47 valstybes nares), abejonės dėl „laimingo bilieto“ laimėtojų sukosi tik apie kelias iš kandidačių.
Narystė taryboje skirta šalims iš penkių regioninių grupių, kurių kiekviena paprastai iš anksto atrenka kandidates trejų metų kadencijai. Dėl šios priežasties konkurencija pačiame balsavime sumažėja.
Konkurencinė kova šiais metais vyko dviejuose regionuose: Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, pasiūliusiame šešias kandidates į keturias vietas, ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regione, kur trys kandidatės varžėsi dėl dviejų vietų.
Pastarojoje grupėje Venesuela varžėsi su Čile ir Kosta Rika.
Netinkama narystei
HRW kartu su kitomis grupėmis ragino šalis nebalsuoti už Venesuelą, akcentuodamos JT tyrėjų išvadas, leidžiančias manyti, kad prezidentas Nicolas Maduro ir kiti jo vyriausybės nariai vykdė nusikaltimus žmoniškumui šalyje.
„Dėl kerštingo savo vyriausybės kritikų puolimo Venesuela tampa netinkama narystei JT aukščiausioje teisių gynimo institucijoje“, – prieš balsavimą sakė L. Charbonneau ir perspėjo, kad vietos suteikimas Karakasui „pakenktų JT patikimumui“.
JT Generalinės Asamblėjos būstinėje skelbiant galutinius rezultatus paaiškėjo, kad Venesuela su 88 balsais lieka už borto – šalis ne tik nesurinko reikiamos 97 balsų daugumos, bet ir gerokai atsiliko nuo Čilės, gavusios 144 balsus, bei Kosta Rikos, sulaukusios 134 balsų.
Didėjant geopolitinei įtampai bei vykstant vis aršesniems debatams ir balsavimams, itin reikšminga tampa tarybos sudėtis.
Antradienio balsavimas įvyko po istorinių posėdžių, paženklintų pirmaisiais bandymais nubalsuoti už rezoliucijas dėl situacijos Kinijos ir Rusijos viduje.
Taryba priėmė daugumos ES šalių pateiktą rezoliuciją, raginančią paskirti specialųjį pranešėją, kuris stebėtų teisių padėtį Rusijoje, kilus susirūpinimui dėl represijų šalies viduje, Maskvai surengus karą prieš Ukrainą.
Tačiau JAV prašymas surengti diskusiją dėl pažeidimų Kinijos Sindziango regione po dramatiško balsavimo buvo atmestas. Šis pasiūlymas buvo pateiktas po to, kai JT ataskaitoje buvo paminėti galimi nusikaltimai žmoniškumui prieš uigūrus ir kitas musulmonų mažumas tolimajame vakarų Kinijos regione.
Ištikimas sąjungininkas
Nors pastaroji nesėkmė sudavė skaudų smūgį Vakarų šalims ir nušvietė kintančias galių pusiausvyros tendencijas taryboje, apžvalgininkų teigimu, keli pakeitimai organizacijos sudėtyje teiktų vilčių, jog kita rezoliucija dėl Kinijos veiksmų gali sulaukti sėkmės.
Nauji tarybos nariai, turintys „tvirtesnį ir principingesnį požiūrį“ į žmogaus teisių krizes, gali „labai padidinti“ būsimos iniciatyvos Kinijos klausimu pasisekimo tikimybę, sakė Raphaelis Viana Davidas iš žmogaus teisių organizacijos „International Service for Human Rights“ (ISHR).
Venesuela abiejuose minėtuose balsavimuose buvo tarp griežtai prieštaraujančių rezoliucijos įgyvendinimui ir yra tarp šalių, kurios reguliariai smerkia tarybos bandymus įvardinti narių pažeidimus, vadindamos tai žmogaus teisių „politizavimu“.
„Venesuela visuomet buvo Kinijos ir Rusijos sąjungininkė taryboje“, – naujienų agentūrai AFP sakė ISHR atstovė Tess McEvoy.
