Spalio 5-osios smūgis Hrozos kaime esančiai kavinei buvo vienas iš daugiausiai aukų pareikalavusių smūgių nuo tada, kai Kremliaus pajėgos prieš 20 mėnesių pradėjo plataus masto invaziją.
Žuvo ištisos šeimos, dalyvavusios vietos kario, žuvusio kovoje su rusų pajėgomis, laidotuvėse. Per sprogimą žuvo 36 moterys, 22 vyrai ir aštuonerių metų berniukas. Daugybė kūnų buvo rasta sudraskyti į gabalus, ir prireikė beveik savaitės, kad būtų galima nustatyti visų žuvusiųjų tapatybes.
Antradienį paskelbtoje ataskaitoje JT žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje teigė turinti pagrįstų priežasčių manyti, kad sprogimą Hrozoje tikriausiai sukėlė Rusijos raketa „Iskander“ – trumpojo nuotolio tiksliai valdomas balistinis ginklas.
Ataskaitoje teigiama, kad tyrėjai tokią išvadą padarė dėl didelės žalos ir ginklų nuolaužų įvykio vietoje.
Joje nurodoma, kad Rusija „arba nesiėmė visų įmanomų priemonių patikrinti, ar taikinys buvo karinis objektas, o ne civiliai gyventojai ar civiliniai objektai, arba sąmoningai taikėsi į civilius gyventojus ar civilinį objektą“.
Ataskaitoje sakoma, kad bet kuris iš šių paaiškinimų reiškia tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimą.
Šis incidentas „yra kraupus priminimas, kiek žmonių gyvybių kainavo karas Ukrainoje, ir pabrėžia būtinybę patraukti kaltininkus atsakomybėn“, pareiškime teigė Danielle Bell, JT misijos Ukrainoje vadovė.
Kremlius po smūgio Hrozoje konkrečiai apie jį nekalbėjo, bet ir toliau tvirtino, kad rusų kariuomenė esą atakuoja tik teisėtus karinius taikinius Ukrainoje.
Rusijos ambasadorius JT Saugumo Tarybai savo ruožtu sakė, kad „aukšto rango Ukrainos nacionalistas“ ir „daug neonacių bendrininkų“ dalyvavo šermenyse tame kaime. Vienas iš Kremliaus pateisinimų pernai vasarį pradėtai invazijai buvo siekis „denacifikuoti“ Ukrainą.
Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose šiuos argumentus vadina priedanga neišprovokuotai agresijai.
Nei Maskva, nei Kyjivas antradienio JT pranešimo dar nekomentavo.
