Laikinoji JAV ambasadorė Dorothy Shea blokavo šį teisiškai įpareigojantį galingiausio JT organo sprendimą, nors visos 14 kitų valstybių narių balsavo už atitinkamą rezoliuciją. Ji neįprastai aštriame pranešime sukritikavo tai, kad pareiškime nepasmerkiamas „Hamas“.
„Dalyvavimas šiame performatyviame procese tokiu metu, kai keliami rimti klausimai dėl JT naudingumo, jų finansavimo ir išteklių panaudojimo, yra gėdingas, – pranešime tvirtino D. Shea. – Ši Taryba neturėtų būti taip naudojama. Šiai Tarybai turi būti taikomi aukštesni standartai.“
Tekste, kurį pasiūlė 10 nenuolatinių Tarybos narių, būtų teisiškai pareikalauta nedelsiant nutraukti ugnį, paleisti visus Izraelio įkaitus ir panaikinti humanitarinės pagalbos apribojimus 2,1 mln. žmonių, kuriems jos reikia Gazos Ruože.
JAV: rezoliucija būtų padrąsinusi „Hamas“
JAV argumentavo, kad rezoliucijos priėmimas sustiprintų „Hamas“ ir sudarytų sąlygas tolesnėms atakoms, tokioms kaip 2023 m. spalio 7 d. įvykdytas išpuolis, kuris davė pradžią dabartiniam karui ir kurio metu „Hamas“ ir kitos grupuotės įsiveržė į Izraelį ir pražudė 1 200 žmonių, o dar apie 250 paėmė įkaitais.
Rezoliucija taip pat pakirstų dabartines derybas dėl paliaubų, aiškino laikinoji ambasadorė.
Jungtinės Valstijos dar pažymėjo, kad dėl „Hamas“ pasmerkimo trūkumo tapo neįmanoma palaikyti šią rezoliuciją.
JAV taip pat kritikavo rezoliuciją, nes joje esą nesprendžiami klausimai, susiję su dabartiniu JT vadovaujamu pagalbos mechanizmu Gazos Ruožui. Pranešama, kad derybos dėl teksto vyko paskubomis, o pagrindiniai pakeitimai nebuvo svarstomi.
Tačiau šaltiniai Saugumo Taryboje užsiminė, kad JAV reikalavo, jog rezoliucijoje būtų paremta prieštaringai vertinama organizacija „Gaza Humanitarian Foundation“ (GHF). Ši Izraelio ir JAV remiama organizacija apeina JT skirstydama humanitarinę pagalbą, o tai, pasak JT, kelia grėsmę civiliams gyventojams ir pažeidžia nustatytus neutralios pagalbos standartus.
Izoliuotas Vašingtonas – „paralelinės realybės“
JT Saugumo Tarybą sudaro 15 narių, penkios iš jų yra nuolatinės ir turi veto teisę: JAV, Kinija, Rusija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Taryba ne kartą aptarė karą Gazos Ruože, o JAV nuolat vetavo rezoliucijas, kuriose raginta nutraukti karo veiksmus ir plėsti Izraelio ribojamą humanitarinę pagalbą.
Šiuo klausimu Vašingtonas laikomas izoliuotu Saugumo Taryboje. Saugumo Tarybos diplomatai pastaraisiais mėnesiais ne kartą reiškė susierzinimą dėl JAV pozicijos, ypač dėl to, nes humanitarinė padėtis Gazos Ruože dėl sulaikomos pagalbos pablogėjo.
Vienas Tarybos diplomatas pareiškė, kad JAV ir likusi Taryba „gyvena dviejose paralelinėse realybėse“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
