„Svarstome tai [galimybę įvesti sankcijas]“, – pirmadienį pareiškė S. Mnuchinas, atsakydamas į žurnalistų klausimus prie Baltųjų rūmų.
„Tačiau nekomentuosiu jokių konkrečių sprendimų“, – pažymėjo iždo sekretorius.
Rugpjūtį JAV Kongresas vėl paragino šalies prezidentą Donaldą Trumpą įvesti sankcijas Turkijai, šiai gavus naują kompleksų S-400 partiją. Savo kreipimesi kongresmenai nurodė, jog „Turkijos interesus geriausiai atitiktų partnerystė su JAV, o ne su Kremliumi“.
Liepos 27 dieną turkų kariai informavo, kad iš Rusijos buvo pristatyta pirmoji S-400 partija. Visi komponentai buvo atgabenti 30 transporto lėktuvų reisų.
Antrasis gynybos sistemų pristatymo etapas prasidėjo rugpjūčio 27 dieną.
Ankara pareiškė ketinanti baigti dislokuoti visą įsigytą ginkluotę iki kitų metų balandžio.
Turkijai įsigijus rusiškų sistemų, JAV pašalino šalį iš amerikietiškų naikintuvų F-35 gamybos programos. Be to, Vašingtonas ne kartą grasino įvesti Ankarai sankcijas.
Vis tik komentuodamas susiklosčiusią padėtį D. Trumpas atkreipė dėmesį į faktą, kad Turkija sudarė sandorį su Rusija, nes ankstesnė JAV administracija atsisakė parduoti jai amerikietiškų kompleksų „Patriot“.
JAV būgštauja, jog jei NATO narė Turkija integruos S-400 savo gynybos sistemoje, esama rizikos, kad slapti duomenys apie radarų neaptinkamus naikintuvus F-35 gali patekti į Rusijos rankas. Be to, Vašingtonas nurodo, kad S-400 nesuderinamos su NATO sistemomis.
