Pareigūnų aprašytos JAV pastangos dedamos tuo metu, kai prezidento Joe Bideno administracija imasi plataus masto veiksmų prieš samdinių grupę. Pastaraisiais mėnesiais JAV pritaikė naujas sankcijas „Wagner“ grupei dėl jos didėjančio vaidmens Rusijos kare Ukrainoje.
Grupė priklauso Rusijos oligarchui Jevgenijui Prigožinui, artimam Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkui. Pentagonas ją apibūdino kaip Rusijos gynybos ministerijos surogatą. Kremlius neigia bet kokias sąsajas.
Pasak daugiau nei dešimties Libijos, Sudano ir Egipto pareigūnų, kalbėjusių su anonimiškumo sąlyga, J. Bideno administracija kartu su regiono galingosiomis valstybėmis, Egiptu ir Jungtiniais Arabų Emyratais, kelis mėnesius siekė daryti spaudimą Sudano ir Libijos kariniams vadovams, kad šie nutrauktų ryšius su grupuote.
„Samdinių grupė „Wagner“ apsėdo juos [amerikiečių pareigūnus], – sakė vienas Egipto aukšto rango vyriausybės pareigūnas, tiesiogiai susipažinęs su derybomis. – Ji yra kiekvieno susitikimo dėmesio centre.“
Grupuotė neskelbia apie savo operacijas, tačiau apie jos buvimą žinoma iš pranešimų vietoje ir kitų įrodymų. Sudane ji iš pradžių buvo susijusi su buvusiu ilgamečiu autokratu Omaru al Bashiru, o dabar bendradarbiauja su jį pakeitusiais kariniais lyderiais. Libijoje ji siejama su Libijos rytuose įsikūrusiu karo vadu Khalifa Hifteriu.
„Wagner“ grupė yra dislokavusi tūkstančius operatyvininkų Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse, įskaitant Malį, Libiją, Sudaną, Centrinės Afrikos Respubliką ir Siriją. Analitikų teigimu, jos tikslas Afrikoje – remti Rusijos interesus, augant pasauliniam susidomėjimui gamtinių išteklių turtingu žemynu. Sausio 31 dieną kartu su JAV dirbantys teisių ekspertai apkaltino grupuotę galimai vykdant karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui Malyje, kur ji kovoja kartu su vyriausybės pajėgomis.
„Wagner“ dažniausiai taikosi į šalis, turinčias gamtinių išteklių, kuriuos galima panaudoti Maskvos tikslams, pavyzdžiui, aukso kasyklas Sudane, kur gautas auksas gali būti parduodamas apeinant Vakarų sankcijas“, – sakė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro „Wagner“ grupės ekspertė Catrina Doxsee.
J. Prigožinas neatsakė į „Concord Group“, kurios savininkas jis yra, spaudos skyriui išsiųstą prašymą pateikti komentarą.
Šios grupuotės vaidmuo Libijoje ir Sudane buvo vienas iš svarbiausių klausimų neseniai vykusiose CŽA vadovo Williamo Burnso ir Egipto bei Libijos pareigūnų sausio mėnesio derybose.
Valstybės sekretorius Antony Blinkenas taip pat aptarė šios grupuotės veiklą su Egipto prezidentu Abdel Fattahu el Sissi per sausio pabaigoje vykusią kelionę į Kairą, sakė Egipto pareigūnai. Praėjus kelioms savaitėms po šių vizitų, ketvirtadienį Džordžtauno universitete Vašingtone sakytoje kalboje W. Burnsas pripažino, kad po neseniai įvykusios kelionės į Afriką jam susirūpinimą kelia didėjanti „Wagner“ grupuotės įtaka žemyne.
„Tai labai nesveikas reiškinys, ir mes labai stengiamės su juo kovoti“, – sakė W. Burnsas.
W. Burnsas ir A. Blinkenas paragino A. F. el Sissi vyriausybę padėti įtikinti Sudano valdančiuosius generolus ir Libijos kariuomenės vadą Kh. Hifterį nutraukti savo ryšius su „Wagner“, sakė apie derybas informuotas Egipto pareigūnas.
Šiai grupuotei ir jos įkūrėjui JAV sankcijos taikomos nuo 2017 metų, o gruodžio mėnesį J. Bideno administracija paskelbė naujus eksporto apribojimus, kuriais siekiama apriboti jos prieigą prie technologijų ir atsargų, įvardydama ją kaip „tarptautinę nusikalstamą organizaciją“.
Sudanas
Sudano vadovai pastaraisiais mėnesiais per Egiptą ir Persijos įlankos valstybes ne kartą gavo JAV pranešimus apie didėjančią „Wagner“ grupės įtaką, sakė vienas aukšto rango Sudano pareigūnas.
Egipto Žvalgybos direktorato agentūros direktorius Abbasas Kamelis praėjusį mėnesį Chartume vykusiose derybose su Sudano valdančiosios suverenios tarybos vadovu generolu Abdel-Fattahu Burhanu išsakė Vakarų susirūpinimą, teigė pareigūnas.
A. Kamelis paragino A. F. Burhaną rasti būdą, kaip spręsti problemą, susijusią su „Wagner“ grupės „naudojimusi Sudanu kaip baze“ operacijoms kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Centrinėje Afrikos Respublikoje, sakė pareigūnas.
„Wagner“ grupuotė pradėjo veikti Sudane 2017 metais, teikdama karinius mokymus žvalgybos ir specialiosioms pajėgoms bei sukarintai grupei, žinomai kaip Greitosios paramos pajėgos (RSF), remiantis Sudano pareigūnais ir dokumentais, kuriais jie pasidalijo su AP.
RSF, kuri išaugo iš baimę keliančių džandžavidų kovotojų, vadovauja įtakingas generolas Mohammedas Hamdanas Dagalo, palaikantis glaudžius ryšius su JAE ir Saudo Arabija. M. H. Dagalo siunčia karius kovoti kartu su Saudo Arabijos vadovaujama koalicija Jemeno pilietiniame kare.
Pareigūnai teigė, kad „Wagner“ samdiniai Sudane nevykdo kovinio vaidmens. Grupė, turinti dešimtis darbuotojų šalyje, rengia karinius ir žvalgybos mokymus, taip pat vykdo objektų ir aukščiausių pareigūnų stebėjimą ir apsaugą.
Panašu, kad Sudano kariniai vadovai mainais perdavė „Wagner“ grupei aukso kasyklų kontrolę. Dokumentai rodo, kad grupė gavo kasybos teises per fiktyvias bendroves, susijusias su galinga Sudano kariuomene ir RSF. Pasak pareigūnų, jos veikla sutelkta aukso turtingose teritorijose Darfūre, Mėlynajame Nile ir kitose provincijose, kurias kontroliuoja RSF.
JAV iždo departamentas sankcijas taikė dviem bendrovėms, kurios veikė kaip „Wagner“ grupės kasybos veiklos priedangos – Sudano aukso gavybos įmonei „Meroe Gold“ ir jos savininkei Rusijoje įsikūrusiai įmonei „M Invest“. Iždo departamento duomenimis, J. Prigožinui priklauso arba jis kontroliuoja abi šias įmones. Nepaisant sankcijų, „Meroe Gold“ vis dar vykdo veiklą visame Sudane.
Rusijos samdiniai padėjo sukarintoms pajėgoms sustiprinti savo įtaką ne tik tolimuose šalies regionuose, bet ir sostinėje Chartume, kur jie padeda tvarkyti RSF palankius puslapius socialiniuose tinkluose.
Pasak Darfūro advokatų asociacijos, teisininkų grupės, kuri daugiausia dėmesio skiria žmogaus teisėms, pagrindinė „Wagner“ samdinių grupės stovykla yra ginčijamame Am Dafoko kaime prie Centrinės Afrikos Respublikos ir Sudano sienos.
„Niekas negali priartėti prie jų teritorijų“, – sakė advokatas ir asociacijos narys Gibreelis Hassabi.
Libija
Libijos sostinėje Tripolyje W. Burnsas surengė derybas su ministru pirmininku Abdulhamido Dbeibah, vienos iš dviejų konkuruojančių Libijos vyriausybių vadovu.
CŽA vadovas taip pat buvo susitikęs su Kh. Hifteriu Libijos rytuose, teigia Kh. Hifterio pajėgų pareigūnai. Vienas pareigūnas, informuotas apie susitikimą Radžmos kariniame komplekse, Kh. Hifterio vadavietėje netoli Bengazio, sakė, kad pagrindinis aptartas klausimas buvo „Wagner“ grupuotė.
Jungtinių Tautų ekspertai teigė, kad „Wagner“ grupės samdiniai Libijoje buvo dislokuoti nuo 2018 metų ir padėjo Kh. Hifterio pajėgoms kovoti su islamistų kovotojais Libijos rytuose. Grupė taip pat dalyvavo jo nesėkmingame puolime Tripolyje 2019 metų balandžio mėnesį.
Už padėtį Afrikos regione atsakingas JAV kariuomenės štabas AFRICOM apskaičiavo, kad 2020 metų liepos–rugsėjo mėnesiais, iki ugnies nutraukimo, Libijoje buvo apie 2 000 „Wagner“ grupės samdinių.
Remiantis AFRICOM vertinimu, samdiniai buvo aprūpinti šarvuotomis transporto priemonėmis, oro gynybos sistemomis, naikintuvais ir kita įranga, kurią tiekė Rusija. Ataskaitoje taip pat teigiama, kad „Wagner“ grupė, atrodo, gauna pinigų iš JAE, kurie yra pagrindiniai Kh. Hifterio rėmėjai užsienyje.
Nuo 2020 metų paliaubų „Wagner“ grupės veikla buvo sutelkta į naftos objektus centrinėje Libijoje ir toliau teikė karinius mokymus Kh. Hifterio pajėgoms, teigė Libijos pareigūnai. Neaišku, kiek „Wagner“ grupės samdinių vis dar yra Libijoje.
Amerikos pareigūnai pareikalavo, kad samdiniai pasitrauktų iš naftos objektų, sakė kitas Libijos pareigūnas.
Kh. Hifteris nepasiūlė prisiimti jokių įsipareigojimų, tačiau paprašė garantijų, kad Turkija ir jos remiamos Libijos sukarintos pajėgos vakarų Libijoje nepradės pulti jo pajėgų pakrantės Sirto mieste ir kitose centrinės Libijos teritorijose.
Egiptas, palaikantis glaudžius ryšius su Kh. Hifteriu, pareikalavo, kad „Wagner“ grupė nebūtų dislokuota netoli jo sienų.
Pasak stebėtojų, kol kas nėra įrodymų, kad J. Bideno administracijos spaudimas davė rezultatų Sudane ar Libijoje.
Ekspertė C. Doxsee teigė, kad JAV ir sąjungininkės turėtų neskatinti požiūrio, kad „Rusija yra bloga, o tai, ką mes galime pasiūlyti, yra gerai“, ir vietoj to sutelkti dėmesį į geresnių alternatyvų negu „Wagner“ siūlymą.
„Galiausiai „Wagner“ yra verslas. Jei galėtumėte sumažinti pelną ir sumažinti „Wagner“ siūlomų paslaugų naudojimo pagrįstumą, tuomet dėl to ji taptų mažiau patraukli“, – sakė ji.
