Pasak pareigūno, kalbėjusio su anonimiškumo sąlyga, ginčas dėl įtariamo Kinijos šnipinėjimo baliono „būtų gerokai susiaurinęs“ A. Blinkeno darbotvarkę, jeigu jis visgi būtų nuvykęs į Pekiną.
Kiek anksčiau penktadienį pasklido žinia apie tai, kad A. Blinkenas atidėjo šį savaitgalį planuotą diplomatinę kelionę į Kiniją, administracijai svarstant platesnį atsaką į aptiktą Kinijos balioną, skrendantį dideliame aukštyje virš jautrių objektų Jungtinių Valstijų vakaruose.
Šis staigus sprendimas buvo priimtas nepaisant Kinijos tvirtinimo, kad tas objektas buvo nuo kurso nukrypęs meteorologinių tyrimų palydovas, bepilotis civilinis dirižablis. JAV jį apibūdino kaip šnipinėjimo balioną.
Sprendimas buvo priimtas likus kelioms valandoms iki A. Blinkeno planuoto išvykimo iš Vašingtono į Pekiną ir tapo nauju smūgiu ir taip įtemptiems JAV ir Kinijos santykiams.
Ilgai laukti A. Blinkeno susitikimai su aukšto rango Kinijos pareigūnais abiejose šalyse buvo vertinami kaip būdas rasti bendrų sąlyčio taškų esant dideliems nesutarimams dėl Taivano, žmogaus teisių, Kinijos pretenzijų Pietų Kinijos jūroje, Šiaurės Korėjos, Rusijos karo Ukrainoje, prekybos politikos ir klimato kaitos.
Nors apie šią kelionę, dėl kurios lapkritį susitarė JAV prezidentas Joe Bidenas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) per aukščiausiojo lygio susitikimą Indonezijoje, nebuvo oficialiai paskelbta, pastarosiomis dienomis ir Pekino, ir Vašingtono pareigūnai kalbėjo apie netrukus įvyksiantį A. Blinkeno vizitą.
Susitikimai turėjo prasidėti sekmadienį ir tęstis pirmadienį.