„Jungtinės Valstijos ragina visas valstybes nares visiškai vykdyti esamas Saugumo Tarybos rezoliucijas“, – per pasitarimą padėčiai Šiaurės Korėjoje aptarti sakė JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild).
„Dėl KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos) vis pavojingesnių provokacijos Jungtinės Valstijos pateiks... Saugumo Tarybos rezoliuciją, kad sankcijų režimas būtų atnaujintas ir sugriežtintas“, – pridūrė ji, turėdama omenyje 2017 metų gruodį įvestas priemones.
Tuo metu „Taryba nutarė, kad imsimės tolesnių veiksmų, jeigu KLDR paleis kokią nors TŽBR, – priminė L. Thomas-Greenfield. – Būtent tai ir nutiko. Taigi, dabar metas imtis šių veiksmų.“
2017-ųjų nutarimas buvo vienbalsiai priimtas praėjus mėnesiui po Pchenjano ankstesnio TŽBR bandymo, kai buvo paleista raketa „Hwasong 15“, pripažinta pajėgia pasiekti Jungtinių Valstijų žemyninę dalį.
Per penktadienio posėdį 15 narių turinti Saugumo Taryba, įskaitant jos nuolatines nares Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Jungtines Valstijas, bet neprisidėjus Kinijai ir Rusijai, paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo „kuo griežčiausiai“ smerkiamas Pchenjano įvykdytas naujausias raketos bandymas ir perspėjama, jog jis „kelia grėsmę“ visai tarptautinei bendrijai.
„KLDR demonstruoja ryžtą toliau plėtoti savo ginkluotės programą, eskaluodama provokuojamą elgesį, bet Taryba tylėjo“, – pabrėžė šalys, įskaitant nenuolatines Saugumo Tarybos nares Braziliją, Airiją, Norvegiją, Vokietiją, Japoniją ir Pietų Korėją.
Pranešime JT valstybės, ypač Saugumo Tarybos narės, raginamos „prisidėti prie mūsų pasmerkiant šį elgesį ir raginant KLDR atsisakyti masinio naikinimo ginklų ir balistinių raketų programų, taip pat imtis diplomatijos, žengiant denuklearizacijos link“.
Kinija per Saugumo Tarybos posėdį ragino Šiaurės Korėjos atžvilgiu elgtis „protingai ir pamatuotai“.
„Tarptautiniame fronte ne viskas ramu. Jokios šalys neturėtų imtis veiksmų, galinčių vesti prie didesnės įtampos“, – pažymėjo Kinijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Zhang Junas (Džang Dzunas).
Vašingtonui paraginus sugriežtinti sankcijas Rusija savo ruožtu perspėjo to nedaryti.
Rusijos nuolatinio pasiuntinio prie JT pavaduotoja Ana Jevstignejeva sakė, kad tokie veiksmai „peržengtų pastangas nutraukti finansavimą“ Šiaurės Korėjos raketų ir branduolinių ginklų programoms bei „sukeltų grėsmę Šiaurės Korėjos piliečiams nepriimtinomis socioekonominėmis ir humanitarinėmis problemomis“.
2018 metais Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) oficialiai paskelbė branduolinių ginklų ir ilgo nuotolio balistinių raketų bandymų moratoriumą. Jis pareiškė, kad Pchenjano tikslai šioje srityje yra pasiekti ir kad jo šalis tapo visaverte branduoline valstybe.
Tačiau jis asmeniškai prižiūrėjo ketvirtadienį surengtą bandomąjį raketos paleidimą, anot valstybinės naujienų agentūros KCNA, turintį užtikrinti, kad Šiaurės Korėja bus pasiruošusi „seniai besitęsiančiai konfrontacijai“ su Jungtinėmis Valstijomis.
Didysis septynetas (G-7) ir Europos Sąjunga penktadienį taip pat pasmerkė įpareigojimų Šiaurės Korėjai pagal Saugumo Tarybos rezoliucijas „įžūlų pažeidimą“.
