ES įstatymas, turintis įsigalioti gruodžio pabaigoje, draus įvežti daugybę prekių – kavą, kakavą, soją, medieną, palmių aliejų, galvijus, spausdinimo popierių, kaučiuką ir pan. – jei jos pagamintos naudojant žemę, kurioje po 2020 metų gruodžio mėnesio buvo iškirsti miškai.
JAV raginimas prisideda prie Pietų Amerikos, Azijos ir Afrikos šalių bei pačios ES viduje reiškiamo susirūpinimo dėl administracinės naštos, kurią naujasis įstatymas užkrauna ūkininkams ir miškų sektoriui.
ES yra antra pagal dydį šių konkrečių produktų vartojimo rinka po Kinijos.
Įmonės, importuojančios aptariamas prekes į ES, bus atsakingos už savo tiekimo grandinių atsekimą, kad įrodytų, jog prekės nėra kilusios iš iškirstų miškų teritorijų, remdamosi geolokacijos ir palydoviniais duomenimis.
Pasak „Financial Times“, JAV prekybos sekretorė Gina Raimondo, žemės ūkio sekretorius Tomas Vilsackas ir prekybos atstovė Katherine Tai gegužės pabaigoje raštu kreipėsi į Europos Komisiją, prašydami atidėti įsigaliojimo terminą.
Jie teigė, kad 2022 metų pabaigoje priimtas įstatymas kelia „kritinių iššūkių“ JAV gamintojams, ir prašė atidėti jo įgyvendinimą, „kol šie esminiai iššūkiai bus išspręsti“.
„Galime patvirtinti, kad laiškas gautas, ir, kaip visada, laiku pateiksime atsakymą“, – AFP sakė EK atstovas spaudai.
„Glaudžiai bendradarbiaujame su visomis suinteresuotosiomis šalimis, kad pasiruoštume įstatymo įsigaliojimui, – sakė jis. – Komisija nuolat stebi situaciją ir deda visas pastangas užtikrinti, kad būtų įvykdytos visos sklandaus įgyvendinimo sąlygos.“
Kovo mėnesį už aplinką atsakingas EK narys Virginijus Sinkevičius lankėsi Paragvajuje, Bolivijoje ir Ekvadore, kad atsakytų į kritiką dėl naujojo įstatymo.
Reaguodamas į skundus, kad ES pakeitimai brangiai kainuos visų pirma mažesniems ūkiams, blokas pasiūlė techninę ir finansinę pagalbą importuotojams, kad jų atsekimo sistemos atitiktų reikiamą lygį.
Kitą mėnesį V. Sinkevičius taip pat lankėsi Dramblio Kaulo Krante, kuris yra didžiausias pasaulyje kakavos gamintojas, kad išspręstų panašius susirūpinimą keliančius klausimus.
Pačioje ES maždaug 20 valstybių narių žemės ūkio ministrai, vadovaujami Austrijos ir Suomijos, balandžio mėnesį perspėjo, kad įstatymas sukurs naujų biurokratinių kliūčių žemės ūkio sektoriui, rizikuojant pakenkti investicijoms ir iškraipyti konkurenciją.
Pagal šį įstatymą didelės rizikos eksportuojančiose šalyse bus tikrinama ne mažiau kaip devyni procentai į ES siunčiamų produktų, o mažesnės rizikos šalyse ši dalis bus mažesnė.
Šiuo metu, nesant sutartos klasifikavimo sistemos, nuo gruodžio pabaigos ES visas šalis laikys „standartinės rizikos“ šalimis, todėl bus tikrinama 3 proc. importuojamų prekių.
Pasaulio gamtos fondo (WWF) duomenimis, ES importas yra 16 proc. pasaulio miškų kirtimo priežastis.
