Dviejų partijų JAV įstatymų leidėjų grupė, vadovaujama Kongreso nario Michaelo McCaulo ir N. Pelosi, aplankė 88 metų budistų dvasinį lyderį jo namuose kalvotame šiaurės Indijos Dharamsalos mieste. Minioms tibetiečių N. Pelosi sakė, kad jai buvo „garbė“ susitikti su Dalai Lama, jos kalbą transliavo Tibeto vyriausybės tremtyje televizija.
Vizitas surengtas JAV Kongresui priėmus įstatymo projektą, kuriuo siekiama paskatinti Pekiną surengti derybas su Tibeto lyderiais, jos įšaldytos nuo 2010 metų. „Šis įstatymo projektas yra žinia Kinijos vyriausybei, kad mūsų mąstymas ir supratimas dėl Tibeto laisvės yra aiškus“, – sakė N. Pelosi ir pridūrė, jog įstatymo projektą „netrukus pasirašys“ JAV prezidentas Joe Bidenas.
Prieš vizitą Kinijos ambasada Naujajame Delyje kritikavo susitikimą ir sakė, kad Dalai Lama „nėra grynai religiją atstovaujantis asmuo, o religijos skraiste prisidengęs politinis tremtinys, įsitraukęs į separatistinę prieš Kiniją nukreiptą veiklą“.
Daugelis ištremtų tibetiečių baiminasi, kad Pekinas įvardins savo Dalai Lamos įpėdinį ir sustiprins kontrolę jų žemėje, į kurią 1950 m. pasiuntė kariuomenę. Dalai Lamai tebuvo vos 23-eji, kai jis pabėgo iš Tibeto sostinės Lasos, baimindamasis dėl savo gyvybės, Kinijos kareiviams numalšinus sukilimą prieš Pekino pajėgas. Jis perėjo apsnigtus Himalajus ir pasiekė Indiją.
2011 m. Dalai Lama pasitraukė iš savo tautos politinio vadovo pareigų ir perdavė pasaulietinę valdžią vyriausybei, kurią demokratiškai išrinko maždaug 130 tūkst. tibetiečių visame pasaulyje. „Tremtyje gyvenančių tibetiečių diasporos demokratija mums labai svarbi“, – sakė N. Pelosi.
Tibetiečių vyriausybės tremtyje vadovas Penpa Tseringas sakė, kad nesiekia visiškos Tibeto nepriklausomybės, o laikosi „vidurio kelio“ politikos, siekia didesnės autonomijos ir „dialogu išspręsti Kinijos ir Tibeto konfliktą“. Tačiau Pekino ambasada kaltina Tibeto administraciją siekiant atsiskyrimo. Kinijos ambasada Indijoje paragino JAV „visiškai pripažinti prieš Kiniją nukreiptą separatistinį Dalai Lamos grupės pobūdį“ bei pakartojo savo poziciją, kad aukštumų teritorija „nuo seniausių laikų visada buvo Kinijos dalis“.
