„Lygiai prieš metus Baltarusijos žmonės siekė, kad jų balsai būtų išgirsti, ir suformuoti savo ateitį per tą pagrindinę demokratijos išraišką – rinkimus“, – pareiškime sakė amerikiečių prezidentas Joe Bidenas.
„Užuot gerbęs aiškią Baltarusijos žmonių valią, Lukašenkos režimas ėmėsi rinkimų klastojimo, o po to – žiaurios represijų kampanijos, skirtos slopinti nepaklusnumui“, – pridūrė jis.
„Lukašenkos režimo veiksmai yra neteisėtos pastangos bet kokia kaina išsilaikyti valdžioje“, – pareiškė J. Bidenas.
Savo pareiškime JAV lyderis prisiminė neseniai Vašingtone įvykusį savo susitikimą su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja ir teigė ją patikinęs, kad „palaikome Baltarusijos žmones jiems drąsiai siekiant savo demokratinių troškimų“.
Amerikiečių prezidentas pirmadienį pasirašė vykdomąjį įsaką dėl nuo 2006 metų galiojančių sankcijų išplėtimo.
Naujausiomis sankcijomis nusitaikyta į įvairius Baltarusijos ekonomikos sektorius, įskaitant bankininkystę, gynybą, energetiką, statybą ir transportą.
Sąraše – 23 fiziniai ir 21 juridinis asmuo
„Asmenys, šiandien įtraukti į sankcijų sąrašą, yra įsitraukę į smurtinį taikių protestų slopinimą, yra susiję su „Ryanair“ lainerio incidentu 2021-ųjų gegužės 23 dieną arba pelnosi iš Baltarusijos režimo arba jį išlaiko Baltarusijos žmonių sąskaita“, – sakoma Iždo departamento pranešime žiniasklaidai.
Jame nurodoma, kad į sąrašą pakliuvo 23 fiziniai ir 21 juridinis asmuo.
Be kita ko, tarp jų yra Baltarusijos Nacionalinis olimpinis komitetas ir Tyrimų komitetas.
Taip pat sankcijos bus taikomos baltarusių verslininkui Aliaksejui Aleksinui, „kuris gauna naudos iš glaudžių santykių su Lukašenka ir jo šeimos nariais“. Sankcijos palies ir kelias anksčiau jam priklausiusias kompanijas.
JAV iždo departamento pranešime spaudai A. Aleksinas vadinamas Baltarusijos valdžios institucijų pajamų iš tabako pramonės šaltiniu.
Sankcijos taip pat buvo paskelbtos Baltarusijos verslininkui Mikalajui Varabejui, anot Vašingtono, „artimai susijusiam su Lukašenka“, ir kelioms su juo susijusioms kompanijoms.
Be to, į sankcijų sąrašą įtrauktas verslininkas Nebojsa Karičius, kuris Vašingtono yra laikomas režimo finansavimo iš statybų pramonės šaltiniu. Sankcijos bus taikomos daugeliui su šiuo verslininku susijusių struktūrų.
Taip pat sąraše atsidūrė Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“, kuri yra viena didžiausių šios produkcijos gamintojų pasaulyje ir laikoma svarbiu Minsko režimo pajamų šaltiniu.
Sankcijos taip pat palies Baltarusijos tyrimų komitetą ir jo vadovybę.
Dėl incidento, kai Minske buvo priverstinai nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas, sankcijos buvo paskelbtos penkiems Baltarusijos pareigūnams, įskaitant Baltarusijos transporto ir ryšių ministrą Aliaksejų Avramenką ir šios ministerijos Aviacijos departamento direktorių Arciomą Sikorskį.
Galiausiai JAV sankcijų sąraše atsidūrė baltarusių sportininkas Dzmitijus Šakuta, kuris, pasak Vašingtono, dalyvavo „smurtiniame išpuolyje prieš Baltarusijos karo veteraną ir taikų protestuotoją Ramaną Bandarenką“ ir kuris dalyvauja rengiant „vidaus karius“ iš Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos.
„Režimas tik dar labiau išplėtė savo represijas“
Nuo 1994 metų Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis A. Lukašenka ėmė griežtomis priemonėmis slopinti bet kokias nepaklusnumo apraiškas po masinių protestų bangos, kurią išprovokavo jo ginčijamas perrinkimas pernai rugpjūtį vykusiuose rinkimuose. Baltarusių opozicija ir Vakarų šalys tuos rinkimus laiko suklastotais.
JAV iždo departamento sankcijos griežtinamos praėjus lygiai metams nuo tų rinkimų, kuriuos vienas Baltųjų rūmų pareigūnas, pranešęs apie J. Bideno planus pasirašyti atitinkamą vykdomąjį įsaką, pavadino „nesąžiningais“.
„Nuo to laiko režimas tik dar labiau išplėtė savo represijas, taip pat ir keldamas grėsmę olimpinių žaidynių atletės saugumui už savo sienų“, – sakė tas pareigūnas.
Per Tokijo olimpines žaidynes baltarusių sprinterė Kryscina Cimanouskaja pasiprašė apsaugos, kad nebūtų prievarta išsiųsta namo, kai sukritikavo Baltarusijos lengvosios atletikos federaciją, esą užregistravusią sportininkę dalyvauti estafetės rungtyje jai to nežinant. Ji sakė, kad tėvynėje jai grėstų pavojus.
K. Cimanouskaja buvo viena iš daugiau kaip 2 tūkst. baltarusių sporto veikėjų, pernai pasirašiusių atvirą laišką, kuriuo buvo reikalaujama, kad būtų surengti nauji rinkimai ir paleisti politiniai kaliniai. Praėjusią savaitę ji atvyko į humanitarinę vizą jai išdavusią Lenkiją.
Gegužę A. Lukašenka išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą, pasiuntęs naikintuvą perimti oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio, skridusio iš Atėnų į Vilnių. Lėktuvą priverstinai nutupdžius Minske buvo sulaikytas juo skridęs baltarusių opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė – Vilniuje studijavusi Rusijos pilietė Sofija Sapega.
A. Lukašenka smerkia sankcijas
Kiek anksčiau apie Minsko atžvilgiu plečiamas sankcijas paskelbė Jungtinė Karalystė ir Kanada.
Londonas pranešė, kad neleis Baltarusijos oro vežėjų orlaiviams skristi virš Britanijos teritorijos ar nusileisti joje, ir išplėtė finansines sankcijas dėl „tebesitęsiančio demokratijos žlugdymo ir žmogaus teisių pažeidimų“.
Kanada savo ruožtu paskelbė, kad įveda papildomų sankcijų pagrindiniams Baltarusijos ekonomikos sektoriams, tikėdamasi, kad tai sumažins režimo prieigą prie tarptautinių finansų.
Tuo metu ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis praėjusį mėnesį perspėjo, kad ES valstybės narės ruošia griežtesnes sankcijas, išplėsiančias A. Lukašenkai ir jo bendražygiams jau taikomas priemones.
Atitinkamas sprendimas gali būti priimtas per ateinantį mėnesį vyksiantį ES ministrų susitikimą.
Vakarai jau yra paskelbę virtinę sankcijų A. Lukašenkai ir jo režimui, tačiau jis kol kas nepasiduoda Vakarų spaudimui, padedamas savo pagrindinės sąjungininkės – Rusijos.
66-erių A. Lukašenka pirmadienį pasmerkė JAV ir JK sprendimą paskelbti jo režimui naujų sankcijų ir tvirtino pernai laimėjęs „visiškai skaidrius“ rinkimus.
„Jūs paspringsite tomis sankcijomis“, – pareiškė A. Lukašenka per savo metinę spaudos konferenciją, kuri šiemet truko ilgiau kaip aštuonias valandas.
„Rizikuojate sukelti Trečiąjį pasaulinį karą, – pridūrė jis. – Ar link to bandote mus ir rusus nustumti?“
Per konferenciją A. Lukašenka paneigė plačiai paplitusius pranešimus apie kankinimus Baltarusijos kalėjimuose. Vietos žmogaus teisių organizacijos yra surinkusios liudijimų apie kankinimą ir teigia, kad Baltarusijoje yra daugiau kaip 600 politinių kalinių.
Baltarusijos autoritarinis prezidentas taip pat paneigė, kad šalies saugumo tarnybos atsakingos už baltarusių aktyvisto mirtį Ukrainoje. 26 metų V. Šyšovas praėjusį antradienį buvo rastas pakartas viename Kijevo parkų. Jis vadovavo nevyriausybinei organizacijai „Baltarusių namai Ukrainoje“, padedančiai baltarusiams pabėgti nuo represijų gimtinėje.
