Šiuo žingsniu JAV pritaikė ekonomines ir diplomatines sankcijas trečiosioms šalims, kurios prisideda prie Rusijos invazijos į Ukrainą.
Naujausias sankcijų etapas paskelbtas tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Vašingtone ir prašė didesnės finansinės paramos jo šaliai, kovojančiai su Rusijos invazija, kurios antros metinės bus minimos vasarį.
Dėl finansinių nuobaudų Rusija tapo šalimi, kuriai taikomos didžiausios sankcijos pasaulyje, tačiau jos dar nesudavė lemtingo smūgio Rusijos ekonomikai.
Antradienį paskelbtas sankcijų paketas skirtas tarptautiniam ginklų pirkimo tinklui, kuriam vadovauja Kinijos pilietis Hu Xiaoxunas, jo Kinijoje įsikūrusiai privačiai gynybos bendrovei „Jarvis HK Co.“ ir bendrardarbių tinklui, koordinuojančiam Kinijoje pagamintų ginklų ir komponentų pardavimą Rusijai.
„Jarvis HK Co.“ atstovas iš karto neatsakė į naujienų agentūros AP prašymą pateikti komentarą.
Sankcijos taikomos dar trims subjektams
Be to, dar vienas ekonominių sankcijų objektas yra Turkijoje, JAE ir Maldyvuose įsikūrusių įmonių, dalyvaujančių ginklų gamybos procese, grupė.
„Kremlius nuosekliai pavertė Rusiją karo ekonomika, tačiau (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino karo mašina negali išgyventi vien iš vidaus gamybos, – sakė iždo sekretorė Janet Yellen. – Šiandien mūsų sankcijos ir toliau spaudžia trečiųjų šalių tiekėjus ir tinklus, noriai tiekiančius Rusijai žaliavas, kurių jai labai reikia savo karinei ir pramoninei bazei didinti ir palaikyti.“
Kartu su sankcijomis aukso gamintojams ir šaudmenų siuntėjams Valstybės departamentas taiko sankcijas trims subjektams, susijusiems su Rusijos Ust Lugos suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, kuris šiuo metu yra statomas ir kurį ketina eksploatuoti Rusijos koncernas „Gazprom“ ir rusų energetikos įmonė „RusGazDobych“, kūrimu.
JAV ir jų sąjungininkės „vieningai remia Ukrainą neišprovokuoto, nepagrįsto ir neteisėto Rusijos karo akivaizdoje“, sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime.
„Toliau naudosimės turimomis priemonėmis, kad skatintume atsakomybę už Rusijos nusikaltimus Ukrainoje ir tiems, kurie finansuoja ir remia Rusijos karo mašiną“, – teigiama jame.
Šiomis sankcijomis užkertamas kelias naudotis JAV nuosavybe ir banko sąskaitomis, o asmenims ir bendrovėms, kuriems taikomos sankcijos, neleidžiama užsiimti verslu su amerikiečiais.
J. Bidenas paskelbė apie 200 mln. dolerių paramą Ukrainai
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad jei Kongresas nepatvirtins naujos karinės pagalbos Kyjivui, tai bus „kalėdinė dovana“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Bet to, pats J. Bidenas pasirašė susitarimą skirti 200 mln. dolerių (185 mln. eurų) paramą Ukrainai.
Kalbėdamas Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete, J. Bidenas V. Zelenskiui sakė, kad „mes būsime jūsų pusėje“ net ir tuo atveju, kai respublikonai blokuos naują 60 mlrd. dolerių (55,6 mlrd. eurų) paramos paketą karo nualintai Ukrainai.
Tuo metu Ukrainos prezidentas J. Bidenui pareiškė, kad jo šalis vis dar gali įveikti Rusijos invaziją, nors JAV Kongresas blokuoja naują pagalbą.
Po susitikimo su Kongreso lyderiais V. Zelenskis J. Bidenui sakė, kad Ukrainos kariai „kiekvieną dieną įrodo, kad Ukraina gali laimėti“.
Respublikonų kontroliuojamų Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas po kiek anksčiau įvykusio susitikimo su V. Zelenskiu tvirtino, kad jo partija nepritars JAV prezidento prašymui skirti Kyjivui dešimtis milijardų dolerių, nebent demokratai sutiks su jų reikalavimais imigracijos klausimu.
„Atrodo, kad Bideno administracija prašo milijardų papildomų dolerių be tinkamos priežiūros, be aiškios laimėjimo strategijos ir be jokių atsakymų, kuriuos, mano nuomone, Amerikos žmonės turi gauti“, – žurnalistams sakė M. Johnsonas.
Ukrainos prezidentas susitikimo su M. Johnsonu nekomentavo, tačiau sakė, kad jo pokalbiai su Senato vadovais buvo „draugiški ir nuoširdūs“.