Turkija savo senstančioms oro pajėgoms nori modernizuotos versijos naikintuvų F-16, bet jų pardavimui turi pritarti JAV Kongresas.
„[Joe] Bideno administracija tvirtai remia paketą ir modernizuoti esamus F-16, ir skirti naujų“, – spaudos konferencijoje Ankaroje sakė A. Blinkenas.
Tačiau jis pridūrė negalintis pateikti pritarimo ir pristatymo „oficialaus grafiko“.
A. Blinkenas, kaip JAV valstybės sekretorius, Turkijoje lankosi pirmą kartą. Kelionė planuota dar prieš vasario 6-osios 7,8 balo žemės drebėjimą Turkijoje ir Sirijoje, kurio aukų skaičius jau išaugo iki beveik 45 tūkstančių.
JAV diplomatijos vadovas vėliau pirmadienį Ankaroje surengs derybas su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
Jungtinės Valstijos, kurių santykiai su Turkija pastaraisiais metais buvo įtempti, ieško būdų, kaip įtikinti R. T. Erdoganą ratifikuoti Suomijos ir Švedijos paraiškas įstoti į NATO.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusios neprisijungimo prie karinių aljansų politikos ir pateikė prašymą įstoti į NATO.
Tačiau Turkija dar neratifikavo jų paraiškų, pirmiausia dėl Stokholmo atsisakymo išduoti dešimtis įtariamųjų, kuriuos Turkija sieja su uždraustais kurdų kovotojais ir nepavykusiu 2016-ųjų bandymu įvykdyti perversmą.
Pirmadienį turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu atmetė bet kokius bandymus taikyti sąlygas dėl F-16.
„Nebūtų teisinga Švedijos ir Suomijos narystę NATO paversti sąlyga dėl F-16. Tai visiškai skirtingi klausimai, – sakė jis. – Mūsų rankos neturėtų būti surištos.“
Pasak A. Blinkeno, JAV tvirtai remia kuo skubesnį Suomijos ir Švedijos priėmimą į NATO.
„Suomija ir Švedija jau ėmėsi konkrečių žingsnių“ dėl Turkijai rūpimų klausimų, sakė jis.
Turkija jau anksčiau užsiminė, kad yra pasirengusi priimti Suomiją į NATO, bet M. Cavusoglu sakė, kad Švedijoje kurdų kovotojai tęsia „visokią veiklą, įskaitant verbavimą ir teroristinę propagandą“.
A. Blinkenas sekmadienį atvyko į Indžirliko oro pajėgų bazę Turkijos pietuose, per kurią JAV gabena pagalbą po žemės drebėjimo. Vašingtonas jau suteikė Turkijai ir Sirijai pagalbos už 185 mln. dolerių (174 mln. eurų).
