Eksperimentinė operacija buvo atlikta rugsėjo 25 dieną, įsodinant genetiškai modifikuoto gyvūno donoro organą pacientui, kurio smegenys buvo mirusios ir kurio kvėpavimą palaikė aparatūra. Paciento šeima davė sutikimą dviejų dienų eksperimentui mokslo pažangos labui.
„Jis darė tai, ką ir turėjo daryti – šalino (medžiagų apykaitos) atliekas ir gamino šlapimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Niujorko universiteto „NYU Langone“ transplantacijos instituto direktorius Robertas Montgomery.
Svarbu, kad implantuotas organas sugebėjo sumažinti kreatino molekulių rodiklį. Šis svarbus inkstų sveikatos rodiklis pacientui prieš transplantaciją buvo padidėjęs.
R. Montgomery operaciją atliko su keliais kolegomis. Ji užtruko maždaug dvi valandas.
Medikų komandą sujungė donoro inkstą su paciento kraujagyslėmis vienos iš jo kojų viršuje, kad galėtų jį stebėti ir paimti biopsijos mėginius.
Pacientas pats norėjo tapti organų donoru, todėl jo šeima iš pradžių nusiminė sužinojusi, kad jo organai transplantacijai nėra tinkami, pasakojo R. Montgomery.
Tačiau „jie pajuto palengvėjimą sužinoję apie dar vieną aukojimo galimybę“, sakė jis. Po 54 valandas trukusio eksperimento pacientas buvo atjungtas nuo kvėpavimą palaikiusios aparatūros ir mirė.
„Svarbus tarpinis žingsnis“
Ankstesni tyrimai parodė, kad kiaulių inkstai, persodinti nežmoginiams primatams, yra gyvybingi iki metų, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai ši procedūra buvo išbandyta su žmogumi.
Kiaulė donorė priklausė bandai, kuriai buvo atlikta genetinio redagavimo procedūra, siekiant išmušti tam tikrą cukrų gaminantį geną. Priešingu atveju jis būtų sukėlęs stiprų imuninį atsaką, ir tai lemtų organo atmetimą.
Genetinio redagavimo procedūrą atliko biotechnologijų įmonė „Revivicor“, „United Therapeutics“ dukterinė bendrovė.
„Vis dar neaišku, kas nutiktų po trijų savaičių, po trijų mėnesių, trejų metų“, – sakė R. Montgomery.
„Vienintelis būdas, kaip mes tikrai galėsime atsakyti į šį klausimą, yra perkelti visa tai į bandymą su gyvu žmogumi. Bet manau, kad tai yra tikrai svarbus tarpinis žingsnis, kuris mums sako, kad bent iš pradžių viskas tikriausiai bus gerai“, – kalbėjo medikas.
Jis planuoja kitą mėnesį pateikti savo bandymo išvadas moksliniam žurnalui ir sako, kad klinikinis tyrimas gali įvykti maždaug po metų ar dvejų.
Išorės ekspertai šią naujieną priėmė atsargiai, tačiau pareiškė, kad norėtų pamatyti recenzuotus duomenis prieš darydami tvirtas išvadas.
„Ši žinia yra reikšmingas mokslinis pasiekimas ksenotransplantacijos srityje“, – sakoma Jungtinės Karalystės Birmingamo universiteto chirurgo Hyneko Mergentalio pranešime.
Jei pasitvirtins, „tai bus didelis žingsnis į priekį organų persodinimo srityje, galintis išspręsti kritinį donorų organų stygių“, pridūrė jis.
Organų stygius
Naujiena apie operaciją pasirodė smarkiai stingant transplantacijai tinkamų organų.
Remiantis oficialiais JAV duomenimis, beveik 107 tūkst. amerikiečių laukia kokio nors organo – 90 000 iš jų reikia inksto. Septyniolika amerikiečių kasdien miršta laukdami organų.
Siekdami patenkinti paklausą, gydytojai jau seniai domisi vadinamąja ksenotransplantacija arba skirtingų rūšių organų donoryste, o eksperimentai šioje srityje siekia XVII amžių.
Ankstyvieji tyrimai buvo skirti organų išėmimui iš primatų. Pavyzdžiui, 1984 metais babuino širdis buvo persodinta naujagimei, vadinamai „Baby Fae“, tačiau ji išgyveno tik 20 dienų.
Dabar jau plačiai paplitęs kiaulių širdies vožtuvų persodinimas žmonėms, o kiaulių oda persodinama nudegimų patyrusiems asmenims.
R. Montgomery sakė, kad kiaulės yra idealūs donorai dėl savo dydžio, greito augimo ir didelių vadų, taip pat dėl to, kad jos jau auginamos maistui.
R. Montgomery šis tyrimas turi ir asmeninį aspektą: jis pats buvo širdies transplantacijos laukiančiųjų sąraše; operacija jam galiausiai buvo atlikta prieš dvejus metus.
Ši technika vieną dieną galėtų suteikti „atsinaujinantį organų šaltinį“, panašiai kaip vėjas ir saulė teikia tvarią energiją, sakė jis.
„Manau, kad žmonės tai pamatys ir priims, ypač laukiantys ir neviltyje esantys žmonės – jie tai matys kaip potencialų stebuklą mums judant į priekį“, – kalbėjo medikas.