Kauno technologijos universiteto doktorantė iš Nigerijos Modupe Odusami prisimena skaudžią patirtį, kai perkopusi šešiasdešimtmetį demencija susirgo jos mama… Liga sparčiai progresavo.
„Kai sirgo mano mama, įsivaizduokit, ji neatpažindavo tavęs, ji nežinojo tavo vardo, tavo metų… Jai buvo 63-eji, ir jai buvo diagnozuotas atminties praradimas“, – dalijasi ji.
Viena iš dažniausių demencijos priežasčių – Alzheimerio liga. Doktorantė su profesoriumi Ryčiu Maskeliūnu skelbia sukūrę algoritmą, leidžiantį nustatyti Alzheimerį itin ankstyvoje stadijoje, kai pats žmogus ar jo artimieji dar nepastebi jokių simptomų. Ir šio mokslinio metodo tikslumas – kone 100 procentų.
„Žmonės, kurie turi Alzheimerį, labai tikėtina, kad kažkas jų giminės linijoj prieš tai turėjo, nes tai susiję su genetika. Kol jis gerai jaučiasi, jis neina nesitikrina, nes procedūra sudėtinga, tai šiuo atveju, galbūt, tu išsityrei dėl kažko, gal koks profilaktinis tyrimas buvo, tai iš tų duomenų kaip pridėtinę vertę galim nustatyt ar tu sergi ar tau yra požymiai ar ne“, – sako KTU profesorius Rytis Maskeliūnas.
Dirbtinis intelektas šį kartą analizavo 138 asmenų smegenų vaizdus, užfiksuotus atliekant magnetinio rezonanso tyrimą.
„Tuos vaizdelius mes padavėm dirbtinio intelekto sprendiniui, kuris geba labai greitai nustatyti, kas ten yra kitokio ir atrinkti – vieni sveiki, o kiti nesveiki“, – teigia pašnekovas.
Mokslininkai įsitikinę, kad tai palengvintų gydytojų darbą, iš gausybės pacientų atrenkant tuos, kuriuos reikia atidžiau stebėti. Patys medikai kol kas šį metodą vertina atsargiai. Esą norint tokį algoritmą taikyti praktikoje, būtini išsamūs klinikiniai tyrimai. O ankstyvoji diagnostika itin svarbi, mat nors Alzheimerio liga ir nepagydoma, laiku paskirti vaistai leidžia žmogui kuo ilgiau gyventi pilnavertį gyvenimą. Gydytoja vardija klasikinius šios ligos simptomus
„Atminties pokyčiai, atminties, kasdienės veiklos sunkumai, pasideda daiktus ne į vietą, pamiršta vizitus, pokalbius, sunkiau orientuojasi erdvėj, laike, pasikeičia gebėjimas priimti sprendimus. Medikamentus skiriame, naudojame, tačiau jie daugiau simptomus kontroliuoja, pristabdo ligos progresavimą“, – kalba Kauno klinikų neurologė Greta Pšemeneckienė.
Demencija sergančiųjų pacientų ir artimųjų problemas gvildenančios organizacijos viliasi, kad mokslininkų pasiūlytu algoritmu medikai pradės naudotis kuo greičiau. Mat Alzheimerio liga kamuoja vis jaunesnius žmones, o diagnostika itin vėluoja.
„Labai daug atvejų yra pavėluoti, kitas dalykas kuris trukdo atkreipti rimtą dėmesį į demenciją – tai tam tikros nuostatos ir painiojimas to, kad demencija yra įprasto senėjimo dalis. Galima turėti išvystą būklę ir virš 40 metų ir t. t. Ir vystosi pati būklė labai ilgai, tai apie tai mes turime susimąstyti, kai esame labai darbingo amžiaus“, – aiškina asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadovė Ieva Petkutė.
Statistika skelbia, kad Lietuvoje yra apie 40 tūkstančių žmonių, sergančių Alzheimerio liga, bet organizacijos įvardija dvigubai didesnį skaičių.
