Kambodžoje per beveik tris dešimtmečius trukusį konfliktą, kuris baigėsi 1998 metais, buvo padėta milijonai sausumos minų, o per tuos ir paskesnius metus žuvo ar buvo suluošinti dešimtys tūkstančių žmonių.
Ši Pietryčių Azijos šalis plačiai laikoma pasauline kovos su sausumos minomis lydere ir nuo 1998 metų bendradarbiauja su Japonija, kad pašalintų šiuos ginklus.
„Kambodža yra svarbi partnerė Japonijos pasaulinėse pastangose šalinti sausumos minas“, – spaudos konferencijoje sakė Y. Kamikawa.
„Esu įsitikinusi, kad Kambodža, kaip nuo priešpėstinių minų nukentėjusi šalis, labai prisidės prie informuotumo apie jų nežmoniškumą didinimo.“
Ministrė sakė, kad Japonija kitą savaitę Ukrainai perduos didelę išminavimo mašiną, o rugpjūčio mėnesį Kambodžoje apmokys Ukrainos agentūrų pareigūnus, kaip naudoti šią įrangą.
Kambodžos išminavimo centro (CMAC) generalinis direktorius Heng Ratana žurnalistams sakė, kad jo organizacija ir vietos išminuotojai „didžiuojasi šia svarbia iniciatyva ir tvirtai remia naują bendradarbiavimo strategiją“.
„Džiaugiamės pagal (Kambodžos) vyriausybės politiką galėdami dalyvauti dalijantis patirtimi su šalimis, turinčiomis problemų dėl sausumos minų ir karo liekanų“, – pridūrė jis.
Ukrainoje, kuri nuo 2022 metų, kai į ją įsiveržė Rusijos pajėgos, yra nusėta minų ir sprogmenų liekanų, dažnai nuo minų žūsta civiliai gyventojai ir kariai.
Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Human Rights Watch“ duomenimis, sausumos minos užfiksuotos 11-oje iš 27 Ukrainos sričių.
Organizacijos teigimu, nuo 2022 metų vasario Rusijos pajėgos panaudojo mažiausiai 13 tipų priešpėstinių minų.
Tuo tarpu Kambodžoje vis dar gausu išmestos amunicijos ir ginklų, likusių po dešimtmečius trukusio karo, prasidėjusio praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje.
Mirties atvejai nuo minų ir nesprogusios amunicijos yra dažnas reiškinys – nuo 1979 metų žuvo apie 20 tūkst. žmonių ir dvigubai daugiau buvo sužeista.
Vyriausybė yra pažadėjusi iki 2025 metų pašalinti visas minas ir nesprogusius sprogmenis.