Izraelis jau seniai priešinasi susitarimo atnaujinimui, kuris liko pakibęs ant plauko, kai tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 metais vienašališkai išvedė iš jo savo šalį ir sugrąžino Teheranui griežtas sankcijas.
Didėjant pagreičiui atkurti susitarimą, Izraelis stengiasi įtikinti sąjungininkus sustabdyti derybas.
Per šią kampaniją šalies gynybos ministras ir patarėjas saugumo klausimais apsilankė Vašingtone, o kitą savaitę JAV sostinėje apsilankys ir jos žvalgybos vadovas.
Y. Lapidas ir J. Bidenas „ilgai kalbėjosi apie derybas dėl branduolinio susitarimo ir įvairias pastangas sustabdyti Irano pažangą siekiant pasigaminti branduolinį ginklą“, sakoma premjero biuro pranešime.
Jiedu taip pat aptarė įvykius regione, įskaitant „Irano teroristinę veiklą Viduriniuose Rytuose ir kitur“, priduriama pareiškime.
„Šiomis aplinkybėmis ministras pirmininkas pagyrė prezidentą dėl naujausių Jungtinių Valstijų smūgių Sirijoje“, kur Damasko režimą remia Teheranas.
Praėjusią savaitę JAV pajėgos surengė oro ir artilerijos smūgių Sirijos rytuose, per kuriuos žuvo keturi kovotojai.
Vėliau J. Bidenas sakė, kad šiais smūgiais siekta „atgrasyti Irano Islamo Respubliką ir Irano remiamas sukarintas grupuotes nuo tolesnių išpuolių prieš Jungtinių Valstijų personalą ir objektus“.
Per trečiadienio pokalbį J. Bidenas „pabrėžė savo gilų įsipareigojimą užtikrinti Izraelio valstybės saugumą ir išsaugoti jos gebėjimą pasipriešinti bet kokiam priešui ar grėsmei“, sakoma Izraelio pareiškime.
Praėjusią savaitę Y. Lapidas žurnalistams sakė, kad dabartiniai planai atkurti 2015 metų susitarimą, pagal kurį Teheranui būtų sušvelnintos sankcijos mainais į jo branduolinės programos apribojimus, yra „blogas sandoris“.
„Iranas per metus gautų 100 mlrd. dolerių“, kuriuos panaudotų Irano remiamos kovotojų grupuotės „Hamas“, „Hezbollah“ ir „Islamo džihadas“, pridūrė Y. Lapidas.
Baltųjų rūmų pranešime sakoma, kad J. Bidenas ir Y. Lapidas taip pat aptarė derybas dėl Izraelio ir Libano sienos klausimų sprendimo.
„Prezidentas taip pat pabrėžė, kad svarbu artimiausiomis savaitėmis užbaigti Izraelio ir Libano derybas dėl jūrų sienos“, – sakoma JAV pareiškime.
Libanas ir Izraelis, palei kurių sausumos sieną patruliuoja Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgos, nepalaiko diplomatinių santykių.
2020 metais abi šalys atnaujino derybas dėl jūrų sienos, tačiau procesas įstrigo dėl Beiruto pretenzijų, kad reikia keisti JT derybose naudotą žemėlapį.
Pirminės diskusijos vyko daugiausiai dėl 860 kv. km ginčijamos teritorijos, minimos Libano dokumente, pateiktame Jungtinėms Tautoms 2011 metais.
Beirutas vėliau paprašė išplėsti šią teritoriją dar 1 430 kv. kilometrų. Tokiu atveju į ją patektų dalis Karišo jūrinio dujų telkinio, bet Izraelis laikosi pozicijos, kad visas telkinys patenka į JT pripažintą žydų valstybės išskirtinę ekonominę zoną.