Šaltinių teigimu, dar vasaros pabaigoje atrodė, kad karo baigtis galima per pusmetį ar metus, nors ir nepatikslinama, kokiomis sąlygomis. Teigiama, kad tai atspindėjo keli faktoriai: visų pirma, sušvelnėjusi Volodymyro Zelenskio retorika, kuris užsiminė apie galimą referendumą dėl karo baigties sąlygų, bei didelio masto apsikeitimas įkalintais asmenimis tarp Rusijos ir Vakarų.
Maža to, tariamai vyko derybos dėl deeskalacijos tarp Rusijos ir Ukrainos kariuomenių atstovų. Buvo aptariama galimybė apriboti smūgius šalių energetikos objektams. Susitarti dėl to ir pasirašyti atitinkamą susitarimą buvo planuojama rugpjūčio 22-23 Katare. Tai, anot Faridos Rustamovos ir Maksimo Tovkailos kalbintų šaltinių Kremliuje, turėjo būti pirmasis susitarimas tarp Maskvos ir Kyjivo nuo karo pradžios.
„Tai turėjo būti win-win situacija. Rusijoje apie 15-20 proc. naftos perdirbimo vietų nebeveikia, abiejų šalių laukia žiema“, – kalbėjo vienas iš derybų dalyvių. Jo teigimu, buvo planuojama ir didesnio masto deeskalacija, įskaitant kai kurių ginkluotės tipų panaudos draudimą ar apšaudymo atstumo nuo fronto linijos įvedimą.
Keistas Ukrainos kaltinimas dėl „nutrūkusių derybų“
Visa tai liko tik teorinėmis kalbomis, anot rusų žurnalistų pašnekovų po to, kai Ukrainos kariuomenė, atsakydama į Rusijos agresyvų puolimą, rugpjūčio pradžioje įsiveržė į Kursko sritį. Anot vieno iš šaltinių, V. Putinas buvo įtūžęs – jis nusprendė, kad Kyjivas pasiruošimą deryboms Katare panaudojo kaip priedangą karinei operacijai Rusijos teritorijoje.
Tiesa, ši versija skamba keistai, žinant, kad Rusijos kariuomenė tuo metu itin agresyviai puolė Ukrainos pajėgas net keliomis kryptimis, įskaitant netoli Kursko esančią Charkivo sritį. Todėl, jei Rusijos prezidentas iš tiesų pyksta dėl „nutrūkusių derybų“, pačios Rusijos karinės pajėgos tuomet darė viską, kad jos nutrūktų.
„Kremliuje buvo padaryta išvada: naikinsime Ukrainos valstybę. Dabar jau kvepia kova be taisyklių, abi pusės galvoja, kaip padaryti kuo blogiau viena kitai“, – cituojamas vienas iš šaltinių. Jis pridūrė, kad V. Putinas neprekiaus Kursko sritimi mainais į Donecką ar Luhanską.
Šis teiginys taip pat kelia klausimų, nes Rusija apie Ukrainos valstybės, ar valstybingumo, sunaikinimą kalba nuolat. Dar prieš pat plataus masto karą pasirodęs V. Putino tekstas apie Ukrainą leidžia aiškiai suprasti, kad jis šią šalį laiko „dirbtinai suformuota“.
Kremliaus atstovai gąsdina Putino branduoliniu mygtuku
Anot šaltinių, taikos derybų šalininkų valdžioje po Ukrainos puolimo Kursko srityje liko mažuma – jeigu iki tol elitas reiškė didžiulį norą pradėti taikos procesą, tai dabar visi nutilę.
„Sunku net užsiminti apie taiką, tie balsai bus užgniaužti“, – aiškino vienas iš aukštas pareigas Rusijoje užimančių politikų.
Pašnekovų teigimu, dabar „viskas nuėjo taip giliai“, kad Rusijos valdžia tiesiog sieks Ukrainos subyrėjimo. „Kitaip niekas čia nesibaigs“, – cituojamas vienas iš jų.
Straipsnyje kalbinti Kremliui artimi šaltiniai palietė ir Rusijos branduolinio šantažo temą.
Vienas iš jų tvirtino, jog V. Putinas nusiteikęs panaudoti branduolinį ginklą kilus dideliam karui su Vakarais. Tariamai dabar jį „sulaiko“ tik noras nesusigadinti santykių su BRICS šalimis.
Kalbintų šaltinių teigimu, V. Putinas „įdėmiau žiūrės į branduolinį mygtuką“, jeigu Vakarai nevertins jo grasinimų rimtai.
Kremliaus atstovai taip pat tikino, kad Rusija „gali tokį karą tęsti dešimtmečius, o Ukraina jau išsekinta“.
Šiems teiginiams nepritariama net ir pačioje Rusijoje – teroristas I. Strelkovas (Girkinas) neseniai paviešino savo laišką iš įkalinimo įstaigos, kuriame perspėjo apie griūvančią Rusijos politinę-ekonominę sistemą ir galimybę atsidurti 1917-uosiuose.