Penktadienį minint Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo metines Pekinas surengė iki šiol didžiausią prieš Taivaną nukreiptą savo aviacijos galios demonstravimą. Demokratiškai valdomos salos oro gynybos identifikavimo zoną (ADIZ) pažeidė 38 kariniai lėktuvai, įskaitant bombonešius H-6, galinčius nešti branduolinius ginklus.
23 mln. gyventojų turintis Taivanas nuolat baiminasi potencialios Pekino pajėgų invazijos. Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimis ir žada kada nors jį susigrąžinti, prireikus – jėga.
Per prezidento Xi Jinpingo vadovavimo laikotarpį Kinijos kariniai lėktuvai į ADIZ įskrisdavo beveik kasdien.
Tačiau penktadienio įvykiai sulaukė ypač griežto Taibėjaus pasmerkimo.
„Kinija elgėsi karingai ir kenkė taikai regione, vykdydama daugelį bauginimo aktų“, – šeštadienį žurnalistams sakė Taivano premjeras Su Tseng-changas.
„Akivaizdu, kad pasaulis, tarptautinė bendruomenė vis labiau atmeta tokį Kinijos elgesį“, – pridūrė jis.
Taivano gynybos ministerija nurodė penktadienį pakėlusi į orą savo naikintuvus, kad šie per radiją perspėtų Kinijos orlaivius, įskridusius į salos ADIZ pietvakarinę dalį. Tarp jų buvo 22 naikintuvai, du bombonešiai ir vienas kovos su povandeniniais laivais lėktuvas.
Vėliau penktadienį į Taivano ADIZ įskrido dar 13 lėktuvų, dar bendras per vieną dieną įsibrovusių orlaivių skaičius buvo iki šiol didžiausias – 38, nurodė Gynybos ministerija.
ADIZ nėra Taivano teritorinė oro erdvė ir apima didelę teritoriją, iš dalies persidengiančią su pačios Kinijos oro gynybos atpažinimo zona, ir netgi dalį žemyninės Kinijos.
Didėjanti įtampa
Masiniai orlaivių įsibrovimo incidentai anksčiau būdavo reti. Tačiau pastaruosius dvejus metus Pekinas pradėjo siųsti į Taivano ADIZ dideles orlaivių grupes, kad parodytų nepasitenkinimą kokiais nors įvykiais, taip pat kad nuolat palaikytų įtampą saloje.
Praeitą savaitė 24 kinų kariniai lėktuvai įskrido į šią zoną, kai Taivanas pateikė prašymą priimti jį į svarbią Ramiojo vandenyno prekybos sutartį.
Kinija taip pat tūžo dėl pirmadienį įvykusio incidento, kai pirmąkart nuo 2008 metų Taivano sąsiauriu praplaukus vienas Jungtinės Karalystės karo laivas. Tokiais veiksmais Londonas siekė duoti atkirtį Pekino pretenzijoms į šį svarbų vandens kelią. Be to, tai buvo retas atvejis, kai tokį manevrą atliko ne JAV karo laivas.
Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos Rytų teatro vadavietė pasipiktino JK žingsniu ir apkaltino šalį turint „piktų kėslų sabotuoti taiką ir stabilumą Taivano sąsiauryje“.
Kinija laiko Taivano sąsiaurį ir didžiąją dalį ginčijamos Pietų Kinijos jūros savo vandenimis, bet dauguma kitų šalių šias akvatorijas laiko visiems atvirais tarptautiniais vandenimis.
Pekinas padidino spaudimą Taibėjui po 2016 metų rinkimų, kai salos prezidente tapo Tsai Ing-wen, laikanti Taivaną „jau nepriklausomu“, o ne „vienos Kinijos“ dalimi.
Pernai kinų kariniai lėktuvai Taivano gynybinę erdvę pažeidė rekordiškai daug kartų – 380, o per šių metų pirmuosius devynis mėnesius dar daugiau – 500 kartų.
Ankstesnis didžiausias pažeidimas buvo užfiksuotas birželio 15 dieną, kai į Taivano ADIZ įskriejo 28 reaktyviniai lėktuvai.
Xi Jinpingas yra sakęs, kad Taivano susigrąžinimas yra „neišvengiamas“.
JAV kariškiai jau pradėjo atvirai kalbėti, kad Kinija gali ryžtis iki šiol neįsivaizduojamam žingsniui ir pasiųsti savo pajėgas į Taivaną.
Taivano gynyba tapo retu abiejų JAV pagrindinių partijų bendru reikalu Vašingtone. Be to, vis daugiau Vakarų šalių dedasi prie JAV „laivybos laisvės“ operacijų, nukreiptų prieš Kinijos pretenzijas į Pietų Kinijos jūrą ir Taivano sąsiaurį.
Pastaraisiais metais sąsiauriu praplaukė Kanados, Prancūzijos ir Australijos laivų, išprovokavusių Kinijos protestus.
