• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Paprašyta įvardinti Lietuvos užsienio ir saugumo politikos prioritetus, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė juos skiria į dvi atšakas – trumpąjį ir ilgąjį laikotarpį. Pirmuoju atveju Lietuva, jos teigimu, turi susikoncentruoti į klausimus, susijusius su Rytų kaimynėmis, antruoju – ir toliau kryptingai judėti į Vakarus.

41

Paprašyta įvardinti Lietuvos užsienio ir saugumo politikos prioritetus, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė juos skiria į dvi atšakas – trumpąjį ir ilgąjį laikotarpį. Pirmuoju atveju Lietuva, jos teigimu, turi susikoncentruoti į klausimus, susijusius su Rytų kaimynėmis, antruoju – ir toliau kryptingai judėti į Vakarus.

REKLAMA

„Puikiai žinome, koks yra trumpojo laikotarpio arba šio laikotarpio akcentas, – mūsų kaimyninių režimų veikla, kuri tiesiogiai veikia Lietuvos saugumo situaciją ir užsienio politiką. 

Ir tai ne ta ilgojo laikotarpio situacija, kurią mes stebime ne pirmus metus, kai nuo tų iliuzijų, kad Rusijoje greitai visuomenė pareikalaus demokratinių pertvarkų, matome, kad Rusija virsta kažkuo panašiu į Sovietų Sąjungą 2.0“, – penktadienį Rytų Europos studijų centro diskusijoje kalbėjo I. Šimonytė.

Artimiausiu metu daugiausiai dėmesio – Baltarusijai

Jos teigimu, trumpuoju laikotarpiu svarbiausias klausimas yra kaimynės Baltarusijos režimas, kur reikšmingai situacija pasikeitė po paskutinių prezidentų rinkimų, kuriuos I. Šimonytė vadina „pseudo rinkimais“.

REKLAMA
REKLAMA

„Visa Vakarų pasaulio, demokratinio pasaulio reakcija buvo tokia, kokia kitaip ir galėjo būti.

Ką atsakydamas daro režimas, tai nusodina lėktuvus, kurie skrenda virš teritorijos, organizuoja nelegalių migrantų srautą kaimyninėms valstybėms. Akivaizdu, kad tai negali neveikti papildomai mūsų saugumo situacijos ir nekurti papildomų iššūkių“, – tęsė I. Šimonytė.

REKLAMA

Ministrė pirmininkė mano, kad Lietuvai kartu su savo partneriais pavyko pasiekti vieningo požiūrio, kaip vertinti ir Baltarusijoje, ir prie rytinės Europos Sąjungos sienos vykstančias situacijas.

Tuo metu ilguoju laikotarpiu, kaip pažymi I. Šimonytė, Lietuva turėtų ir toliau kryptingai judėti į Vakarus.

„Natūrali mūsų erdvė ir judėjimas yra į Vakarų demokratijų erdvę. Vis labiau įsitraukiant, vis daugiau ir įvairesnių ryšių ne tik narystės įsipareigojimais, bet ir praktiniais aspektais. Ar tai būtų užsienio valstybių karinių pajėgų buvimas čia fiziškai, ar tai būtų strateginiai infrastruktūriniai projektai“, – vardijo premjerė.

REKLAMA
REKLAMA

Azijos šalyse svarbesnis tie, su kuriais sutampa požiūriai

Lietuvos Vyriausybei tenka išgirsti kritikos dėl jos vykdomos politikos Kinijos klausimais. Tačiau I. Šimonytė atkreipia dėmesį, kad ilgainiui teko keisti požiūrį į šią šalį.

„Lietuva nebuvo viena, kuri turėjo manymą, kad Kinija yra neblogas alternatyvus investicijų šaltinis. Buvo šito požiūrio skeptikų, taip pat ir čia. Gal būčiau galėjusi save prie jų priskirti, nes buvo klausimas, ar tikrai mes lošiame kažkokį teisingą žaidimą, ar tikrai taip turėtų būti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai dabar sakyčiau, kad dvišaliu pagrindu Azijos šalyse mums yra svarbesni tie partneriai, su kuriais mes turime panašų požiūrį į vertybes gyvenime – ar tai būtų Japonija, ar tai būtų Pietų Korėja“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Jos teigimu, Lietuva prieš Kiniją nevykdo „antipolitikos“, vietoj to savo užsienio politiką Azijos regione Lietuva vykdo atsižvelgdama į savo prioritetus.

„Akivaizdu, kad mūsų prioritetai per visą laiką buvo turėti kaip įmanoma daugiau reikalų su žmonėmis ir šalimis, kurios mato pasaulį taip, kaip mes matome. Nes tada tas susikalbėjimo šansas yra gerokai didesnis. Problemos yra sprendžiamos sklandžiai, susikalbėjimas yra sklandus.

Tačiau, kai kalbame su kažkokį kitokį matymą apie pasaulį turinčiomis šalimis, tada mums, kaip Europos Sąjungos, transatlantinio pasaulio daliai, matyt, yra naudingas stipresnis kalbėjimas jungtiniu balsu, nei bandymas išsipešti sau kažkokios mažos naudelės, nes, kaip matome iš kitų šalių patirties, tas kartais baigiasi ir labai nemaloniai“, – pridūrė I. Šimonytė.

Keistas tas matymas. Per pastaruosius dvidešimt metų vakarų valstybės užpuolė tris valstybes: Irake ir Libijoje buvo nuversta valdžia ir pakeista vakarams palankesnėmis marionetinėmis vyriausybėmis. Afganistane karo laimėti nepavyko, Sirijoje taip pat. Rusija dalyvavo mažesnės apimties puolimuose, Čečėnijoje - laimėjo. Gruzijoje - laimėjo, ir Ukrainoje - laimėjo. Teritorijos buvo prijungtos prie federacijos. Tai ir yra mažas skirtumas nuo Vakarietiškų okupacijų. Vakarai pasiima reikiamus resursus vietos socialinius reikalus palikdami vietiniams, Rusija - teritorijas su visomis socialinėmis bėdomis. Kinija gi užsienio karuose nedalyvavo. Belarusija iš viso yra Rusijos protektoriatas.
Na o apie bendrus požiūrius, tai Rusija pagrindinis energetinių išteklių šaltinis visai Europai.
Tad Šimonytės vertybinis vertinimas labai neobjektyvus ir nelabai adekvatus.
O jeigu manote, kad ji teisi, tai atsakykit sau kaip šildysit namus žiemą? Rusiškom dujom, malkom kūrensite krosnį, ar vakarietiškom vertybėm?
nu tai valio, nieko tame nėra blogo, BET TAI KOKIO BBIO DRĄSKYTI AKIS TIEMS RUSAMS, BALTARUSIAMS IR KINAMS? JIE PRIE MŪSŲ LENDA? JIE KAŽKĄ MUMS BLOGO DARO?
Ponia, Šimonyte,esate neadekvatus ,ne jums valdyti šalį,tai kažkoks nesusipratimas!
,,Blusa šiaušiasi prieš dramblį",
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų