Trečiosios pagal dydį Europos ekonomikos premjeras iki trečiadienio turi užsitikrinti pakankamą politinę paramą, kad išgelbėtų savo koalicinę vyriausybę, susidūrusią su daugybe iššūkiu – nuo sparčiai augančios infliacijos iki karo Ukrainoje.
M. Draghi – italų technokratas, anksčiau vadovavęs Europos Centriniam Bankui – gerokai sustiprino savo šalies vaidmenį pasaulyje ir Europoje.
Krizė šalį ištiko kritiniu metu, nes jai gresia prarasti milijardus eurų iš Europos Sąjungos atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo, jei iškils grėsmė svarbiausių struktūrinių reformų įgyvendinimui.
Tačiau M. Draghi vadovauja sunkiai valdomai koalicijai, vienijančiai visas pagrindines italų politines jėgas, išskyrus ultradešiniųjų partiją „Italijos broliai“. Vidaus nesutarimai valdančiųjų gretose vis didėjo artėjant kitų metų pradžioje turintiems įvykti visuotiniams rinkimams.
Politinė krizė prasidėjo ketvirtadienį, kai populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas (M5S) nusprendė nedalyvauti balsavime dėl nepasitikėjimo, surengtame dėl pagalbos pragyvenimo išlaidoms paketo. M5S, itin žemus populiarumo reitingus turintis koalicijos partneris, kai kurioms šios priemonės nuostatoms prieštaravo.
Vyriausybę balsavimą atlaikė, bet M. Draghi pareiškė ketinantis atsistatydinti.
Tačiau prezidentas Sergio Mattarella, politinių krizių akimirkomis tampantis įtakinga figūra, atsisakė priimti M. Draghi atsistatydinimą. Valstybės vadovas nurodė premjerui kitą savaitę grįžti į parlamentą ir įsivertinti, kiek jis turi pasitikėjimo.
„Turime labai nestabilią situaciją, spaudimas auga, užkulisiuose atliekama daug diplomatinio darbo, o iki [balsavimo] dar lieka keturios dienos“, – naujienų agentūrai AFP sakė konsultacijų firmos „Policy Sonar“ analitikas Francesco Galietti.
