„Pradedu manyti, kad žmonės teisūs sakydami: „Kalbėtis su juo bergždžia – taip tik gaištamas laikas“, – dienraščiui „Il Corriere della Sera“ sakė M. Draghi.
Premjeras pabrėžė, jog jam visuomet atrodė, kad Prancūzijos, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) „yra teisus, mėgindamas visas įmanomas dialogo galimybes“.
„Tačiau man susidarė įspūdis, kad šio karo siaubas, jo skerdynės – tai, kas buvo daroma vaikams ir moterims – visiškai nepriklausimi nuo žodžių ir telefono skambučių“, – pridūrė Italijos lyderis.
Iki šiol V. Putinas nė kiek nesistengė siekti taikos, „tik mėgino sunaikinti ukrainiečių pasipriešinimą, okupuoti šalį ir patikėti ją draugiškai vyriausybei“, kalbėjo M. Draghi.
Kaip ir daugelis kitų, M. Draghi vos prasidėjus konfliktui galvojo, kad Rusija veikiausiai iškovos greitą pergalę.
„To nenutiko – pergalė neatėjo, ir nežinome, ar ji apskritai bus. Ukrainiečių pasipriešinimas – didvyriškas“, – pripažino italų premjeras.
„Mūsų laukia pasipriešinimo karas, užsitęsęs smurtas ir naikinimas, – tęsė jis. – Nėra jokių ženklų, kad Ukrainos žmonės gali sutikti su Rusijos okupacija.“
Ankstesnę dieną Italija paskelbė, kad pirmadienį vėl atidarys savo ambasadą Kyjive.
Italijos lyderis nurodė, kad ekonominės sankcijos Rusijai yra „būtinos, siekiant susilpninti agresorę“, jos nebūtinai sustabdys karą per trumpą laiką.
Kita vertus, Vakarai gali padėti Ukrainai tiekdami ginkluotę.
„Turime tiesiogiai padėti ukrainiečiams, ir mes tai darome. To nedaryti reikštų jiems pasakyti: pasiduokite, priimkite vergovę ir nuolankumą – ir ši žinia yra priešinga mūsų europinėms solidarumo vertybėms“, – pabrėžė M. Draghi.