„Nežinau, kodėl J. Stoltenbergas pasakė tokį dalyką, manyčiau, turime būti labai atsargūs“, – Italijos televizijai sakė G. Meloni ir kartu pridūrė: „Sutinku, jog NATO turi išlikti tvirta, neduoti ženklo, kad pasiduoda“.
Ukraina reguliariai per sieną apšaudo Rusijos teritoriją, ypač Belgorodo regioną, ir šią taktiką vadina teisingu atsaku kare, vykstančiame nuo 2022 m. vasario, kai Maskva pradėjo invaziją.
Pasak „The Economist“, Ukraina iki šiol smūgiams Rusijai naudojo savos gamybos bepiločius orlaivius.
„Atėjo laikas sąjungininkėms apsvarstyti, ar jos turėtų panaikinti kai kuriuos apribojimus, kuriuos jos nustatė Ukrainai dovanotų ginklų naudojimui“, – sakė J. Stoltenbergas penktadienį paskelbtame interviu „Economist“.
„Atimti iš Ukrainos galimybę panaudoti šiuos ginklus prieš teisėtus karinius taikinius Rusijos teritorijoje labai apsunkina jos gynybą“, – aiškino jis.
Šie komentarai sukėlė Italijos, – kuri teikia karinę pagalbą Ukrainai, bet baiminasi, kad konfliktas gali išplisti, – pareigūnų pasipiktinimą.
Neapolyje vykusiame rinkiminiame mitinge kalbėjęs vicepremjeras ir prieš migrantus nusistačiusios partijos „Lyga“ lyderis Matteo Salvinis audringai sukritikavo J. Stoltenbergo pastabas, pareikšdamas: „Šis ponas arba tegu prašo atleidimo, arba atitaiso savo komentarus, arba atsistatydina.“
Užsienio reikalų ministras Antonio‘us Tajanis teigė, kad „Italijos nusiųsta karinė įranga“ turi būti „naudojama Ukrainos viduje“.
Ketvirtadienį, prieš minėtą J. Stoltenbergo interviu, Maskva pasmerkė vis stiprėjančius Vašingtono raginimus, kad Ukrainai būtų leista šaudyti į Rusiją padovanota amerikietiška ginkluote.
„Žinome, kad tarp JAV senatorių ir kongresmenų yra labai daug karštakošių, kurie laiko savo pareiga nuolat pilti alyvos į ugnį“, – Rusijos žurnalisto Pavelo Zarubino paskelbtame vaizdo įraše kalbėjo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. D. Peskovas pasmerkė „absoliučiai neatsakingą poziciją“, kuri gali būti „pavojinga savo padariniais“.