Pasak vietos apygardos sveikatos tarnybos, asmuo greičiausiai užsikrėtė nuo savo augintinės katės, kuriai pasireiškė ligos simptomai.
„NBC News“ teigimu, žmonės dažniausiai maru užsikrečia įkandus blusoms, pernešančioms ligą sukeliančią bakteriją. Namų augintiniai taip pat gali užsikrėsti, jei medžioja maru užsikrėtusius graužikus arba jiems įkanda infekuota blusa.
Tuomet naminiai gyvūnai gali perduoti infekciją žmonėms per audinius ar kūno skysčius, pavyzdžiui, kvėpavimo takų lašelius, atsirandančius kosint ar čiaudint. Taip pat jie gali pernešti namines blusas, kurios savo ruožtu įkanda žmonėms.
Katės jautrios marui
Katės ypač jautrios marui, nes jų organizmas sunkiai pašalina infekciją. Be to, jos dažniau nei kiti naminiai gyvūnai gaudo graužikus.
Šunys maru užsikrečia daug rečiau. Tačiau 2014 m. Kolorado valstijoje (JAV) buvo užregistruoti keturi maro atvejai tarp žmonių, kurie artimai bendravo su užsikrėtusiu pitbulterjeru, įskaitant šuns savininką ir du veterinarijos klinikos darbuotojus.
Daktaras Richardas Fawcettas, Dešuto apygardos sveikatos priežiūros pareigūnas, sakė, kad su pastaruoju atveju susijusi katė buvo labai ligota ir turėjo drenuojantį pūlinį, o tai rodė gana rimtą infekciją.
Buboninis maras
„Tikėtina, kad šeimininkui infekcija prasidėjo limfmazgyje – tai, kas vadinama buboniniu maru. Kol šeimininkas buvo paguldytas į ligoninę, infekcija persimetė į kraują. Pacientas labai gerai reagavo į gydymą antibiotikais“, – teigė R. Fawcettas.
Tačiau jis pažymėjo, kad kai kurie gydytojai manė, jog ligoninėje pacientui išsivystė kosulys. Tai gali būti ankstyvas plaučių maro – tarp žmonių plintančio maro versijos – požymis. Tačiau R. Fawcettas sakė, kad neaišku, ar liga taip greitai progresavo.
Daktaras teigė, kad gydytojai dėl atsargumo davė antibiotikų artimiems paciento kontaktams, siekdami užkirsti kelią bet kokiai galimai infekcijai.
Kada maras yra mirtinas?
Daugiau kaip 80 proc. maro atvejų JAV yra buboninis maras, t. y. infekcija apima tik limfmazgius. Buboniniu maru sergantiems žmonėms paprastai simptomai pasireiškia nuo 2 iki 8 dienų po to, kai jiems įkando infekuota blusa arba jie turėjo kontaktą su infekuotu gyvūnu.
Dažniausias buboninio maro požymis – patinę, skausmingi limfmazgiai. Kiti simptomai yra staigus karščiavimas, pykinimas, silpnumas, šaltkrėtis ar raumenų skausmai. Gydytojai, paėmę kraujo ar audinių mėginį, ištiria infekciją ir gydo ją antibiotikais.
Reikia gydyti anksti
Jei buboninis maras negydomas anksti, bakterijos gali patekti į kraują ir sukelti sepsį arba sepsinį marą. Tipiški kraujo užkrėtimo požymiai yra didelis silpnumas, pilvo skausmas arba kraujavimas iš nosies, burnos ar po oda. Žmonių oda, ypač nosies, rankų ir kojų pirštų, taip pat gali tapti juodi.
Negydoma buboninė arba septiceminė infekcija gali sukelti plaučių infekciją arba plaučių marą, kuris dažnai būna mirtinas. Žmonės taip pat gali užsikrėsti plaučių maru tiesiogiai įkvėpdami infekcijos lašelius.
R. Fawcettas teigė, kad šios skirtingos maro formos gali egzistuoti tuo pačiu metu ir nėra visiškai aišku, kada liga pereina iš vienos stadijos į kitą ar tampa užkrečiama tarp žmonių.
