„Jie buvo siunčiami į taip vadinamas gerovės stovyklas ir tai buvo daroma bendradarbiaujant su Baltarusijos valdžios institucijomis. Ukrainos vaikai buvo mokami Rusijos naratyvų ir propagandos, kurie buvo skirti ukrainiečių tapatybės ištrynimui”, – sakė A. Brukhan.
Apie ideologinį poveikį vaikams kalbėjo ir teisininkė, Baltarusijos Helsinkio komiteto narė Kateryna Deykalo.
„Yra bandoma formuoti teigiamą požiūrį į karą, yra pasakojama vaikams, kad tai teisingas karas”, – pastebėjo ji.
Pasak Seimo narės Dovilės Šakalienės, tiek Rusijos kare prieš Ukrainą, tiek Baltarusijos režimo vykdomuosiuose nusikaltimuose skaudžiausiai nukenčia vaikai.
„Mes nepakankamai dėmesio skiriame tam, kad skaudžiausiai šioje situacijoje vis dėlto nukenčia vaikai. Kai kurie iš jų yra įkalinti, kai kurie yra pagrobti, kai kurie yra traumuojami, nes jų tėvai yra įkalinti arba persekiojami. Mes kalbame tiek apie Baltarusijos piliečių vaikus, tiek apie Ukrainos vaikus, kurie yra pagrobti ir laikomi Baltarusijoje. (…) Vaikų smegenų plovimas yra gera iliustracija, kur juda tiek Rusijos, tiek Baltarusijos režimai”, – spaudos konferencijoje sakė Seimo narė D. Šakalienė.
Lietuvos generalinė prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą
Jos nuomone, reikėtų skatinti kuo greitesnį bylų dėl vaiko teisių interesų pažeidimų tyrimą.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi žmogaus teisių gynėja, psichologė, buvusi Gardino vaikų hospiso direktorė Volha Vialichka sakė, kad daugiau kaip 300 tūkstančių baltarusių yra pripažinti deportuoti ir tarp jų yra ir vaikų, kurie buvo priversti išvykti iš Baltarusijos.
Teisingumo ministerijos tarptautinio bendradarbiavimo ir žmogaus teisių politikos grupės vadovė Aistė Mikočiūnienė pažymėjo, kad gyventojų priverstinis perkėlimas ir deportacija gali būti kvalifikuojami kaip karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmogiškumui.
„Taip pat galima netgi kalbėti, kad tai genocido nusikaltimas”, – spaudos konferencijoje sakė A. Mikočiūnienė.
Ji informavo, kad Lietuvos generalinė prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamo Ukrainos vaikų perkėlimo į Baltarusiją.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė užtikrino, kad į Lietuvą atvykę vaikai sulauktų pagalbos.
„Jeigu vaikai atvyks į Lietuvą, tikrai esame pasiruošę padėti, inicijuoti pagalbą”, – sakė I. Skuodienė.
Jos teigimu, nuo karo pradžios Ukrainoje Lietuva jau priėmė 3 tūkst. 500 tėvų ar globėjų nelydimų vaikų, o bendrai su šeimomis yra atvykę ir sulaukę pagalbos apie 27 tūkstančių vaikų.
