Atsakydamas į klausimą popiežius pabrėžė, kad Šventasis Sostas negali tiesiogiai įsitraukti į šį klausimą, nes nėra NATO nariai ir iki šiol nedalyvavo jokiose derybose, „nors daug kartų ragino nutraukti ugnį, pradėti dialogą, o ne karą.
„Dabar tai karas, turintis daug aspektų: ginklų gausėjimas, ginklų gamyba, kibernetinės atakos, energetika. Artėjant žiemai, ten kyla rimta problema.
Akivaizdu, kad, viena vertus, Jungtinių Valstijų prezidentas mano, kad gali skatinti taikos planą, kurį norėtų įgyvendinti ir kuris, bent jau iš pradžių, yra be Europos. Tačiau Europos dalyvavimas yra svarbus, ir tas pirmasis pasiūlymas taip pat buvo pakeistas dėl to, ką sakė Europa“, – sakė jis.
Popiežius pabrėžė matantis Italijos vaidmenį.
„Konkrečiai, manau, Italijos vaidmuo galėtų būti labai svarbus. Kultūriškai ir istoriškai Italija turi galimybę veikti kaip tarpininkė konflikto, kuris vyksta tarp skirtingų šalių – Ukrainos, Rusijos, Jungtinių Valstijų – metu.
Šiuo atžvilgiu galėčiau pasiūlyti, kad Šventasis Sostas skatintų tokį tarpininkavimą ir kad reikėtų ieškoti – ir kad mes turėtume kartu ieškoti – sprendimo, kuris tikrai užtikrintų taiką, teisingą taiką, šiuo atveju Ukrainoje“, – pridūrė jis.
Per JAV ir Rusijos derybas dėl Ukrainos kompromisas svarbiu teritorijų klausimu nerastas
Antradienį svarbios JAV ir Rusijos derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos nedavė proveržio, o Kremlius pareiškė, kad „kol kas nerasta jokio kompromiso“ dėl svarbiausio teritorijos klausimo.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kremliuje susitiko su JAV prezidento Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu ir specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu, anksčiau pareiškęs, kad jo pajėgos yra pasirengusios toliau kovoti, kad pasiektų pradinius Rusijos karo tikslus.
Susitikimas buvo labai svarbus Ukrainai po savaitę trukusios diplomatijos, kurios centre buvo JAV taikos planas, peržiūrėtas spaudžiant Kyjivui ir jo rėmėjams Europoje.
Kalbant apie okupuotas Ukrainos teritorijas, „kol kas neradome kompromiso, tačiau kai kuriuos Amerikos sprendimus galima aptarti“, po susitikimo Kremliuje sakė aukščiausiasis Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas. „Kai kurios siūlomos formuluotės mums netinka, ir darbas bus tęsiamas“, – pridūrė jis.
Donaldas Trumpas teigė, kad užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą nebus lengva. „Mūsų žmonės šiuo metu yra Rusijoje, kad pamatytų, ar galime tai išspręsti“, – sakė jis per kabineto posėdį Baltuosiuose rūmuose.
Tačiau antradienio vakarą „Fox News“ transliuotame interviu JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigė, kad derybose su Rusija „padaryta kai kuri pažanga“ siekiant užbaigti karą Ukrainoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad bet koks planas turi užbaigti karą visiems laikams, o ne tik sustabdyti kovas, prasidėjusias 2022 m. vasarį, kai Rusija užpuolė Ukrainą.
Jis įraše socialinėje žiniasklaidoje taip pat teigė, kad „nebus paprastų sprendimų“.
„Svarbiausia, kad viskas būtų sąžininga ir skaidru. Kad nebūtų žaidžiami jokie žaidimai už Ukrainos nugaros. Kad niekas nebūtų sprendžiama be Ukrainos – apie mus, apie mūsų ateitį“, – sakė jis.
Maskva atmetė pataisytą planą
J. Kushneris ir S. Witkoffas turėjo pateikti V. Putinui naują JAV plano versiją, parengtą po to, kai pradinė versija sukėlė nuogąstavimų Kyjive ir kitur Europoje, kaip pernelyg nuolaidi Maskvai.
J. Ušakovas teigė, kad pradinis JAV planas buvo suskirstytas į keturias dalis, jos buvo aptartos per penkias valandas trukusį susitikimą Kremliuje.
„Dėl kai kurių punktų galėjome susitarti“, – sakė vyriausiasis V. Putino diplomatijos padėjėjas, tačiau pridūrė, kad Rusijos „prezidentas neslėpė mūsų kritiškos, netgi neigiamos, pozicijos dėl daugelio pasiūlymų“. V. Putinas reikalauja, kad Kyjivas atiduotų teritorijas, kurias Maskva laiko savomis. Kremlius taip pat nesutinka, kad Ukrainoje būtų kokios nors Europos pajėgos, kurios prižiūrėtų paliaubas.
Savo įrašė socialinėje žiniasklaidoje V. Zelenskis teigė, kad sunkiausi klausimai yra dėl teritorijų, įšaldyto Rusijos turto ir saugumo garantijų.
Vis dėlto, pasak J. Ušakovo, derybos Maskvoje buvo naudingos, Rusijos ir JAV pozicijos po jų labiau neišsiskyrė.
Rusija didina spaudimą
V. Putinas prieš pat prasidedant deryboms su JAV pasiuntė griežtą žinią.
Jis teigė, kad Pokrovskas, Rytų Ukrainos tvirtovė, kurią Rusijos pajėgos teigia neseniai užėmusios, yra „gera atrama visoms specialiosios karinės operacijos pradžioje iškeltoms užduotims išspręsti“.
Be Pokrovsko, Kyjivas spaudžiamas dar keliuose fronto ruožuose. Lapkritį Rusijos pajėgos sparčiai žengė į priekį Rytų Ukrainoje, o Kyjivą sukrėtė korupcijos skandalai, dėl jų atsistatydino Ukrainos pagrindinis derybininkas ir V. Zelenskio dešinioji ranka Andrijus Jermakas.
Rusijos lyderis taip pat apkaltino Europą trukdymu susitarti ir pasiuntė grėsmingą žinią.
„Mes neplanuojame karo su Europa, bet jei Europa jo nori ir pradės, esame pasirengę dabar pat“, – pareiškė V. Putinas.
Europa nerimauja, kad Vašingtonas ir Maskva gali sudaryti susitarimą už jos nugaros arba priversti Ukrainą padaryti nesąžiningas nuolaidas.
Praėjusį mėnesį atskleistas originalus 28 punktų JAV planas taip tiksliai atitiko Maskvos reikalavimus, kad sulaukė kaltinimų, jog Rusija dalyvavo jį rengiant, nors Vašingtonas tai neigė.
Praėjusį mėnesį „Bloomberg“ pranešė apie garso įrašą, rodantį, kad S. Witkoffas padėjo Rusijos pareigūnams aiškindamas, kaip V. Putinas turėtų kalbėtis su D. Trumpu.
S. Witkoffas kelis kartus susitiko su V. Putinu, tačiau JAV žiniasklaida pranešė, kad pirmą kartą prie derybų su Rusijos prezidentu prisidėjo J. Kushneris, anksčiau šiais metais padėjęs tarpininkauti Izraelio ir „Hamas“ paliauboms Gazos Ruože.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
