Liūtės Sašos gyvenimas per porą metų pasikeitė kardinaliai. Prieš daugiau nei dvejus metus iš cirko išgelbėtai liūtei buvo atlikta kojos operacija. Šiuo metu Saša vėl yra sveika ir stipri, dabar ji laisvai klajoja po Afrikos krūmynus.
Gyveno cirke
Devynerių metų liūtė buvo viena iš penkių liūtų ir 12-os tigrų, išgelbėtų iš cirkų Gvatemaloje. Ten gyvūnai buvo mušami, laikomi mažuose nervuose, maitinami maisto likučiais ir verčiami pasirodyti prieš publiką tris kartus per dieną.
Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi labdaros organizacija pradėjo ilgą kovą už tokių gyvūnų išlaisvinimą. Jie užsiima sudėtinga ir kartais pavojinga veikla – gyvūnų gabenimu į rezervatą Pietų Afrikoje. Bandydami įvykdyti šią misiją, organizacijos nariai susiduria su banditais, korumpuotais pareigūnais bei biurokratizmu.
Varginančiomis sąlygomis Saša gyveno šešerius metus. Liūtė patyrė sekinantį skausmą, dėl kurio ji šlubavo. Liūtės dresuotojai šalindami Sašos nagus, kad ji jų nesužalotų, sutraiškė vieną jos letenos pirštą. Tai sukėlė infekciją, dėl kurios, po visą jos priekinę dešinę koją, išplito kaulų vėžys. Kilo rizika, kad liūtė praras savo koją ir bus užmigdyta.
Koja buvo išoperuota
Organizacija „Tarptautiniai gyvūnų gynėjai“ (angl. „Animal Defenders International“) surengė novatorišką operaciją, kurios metu, 8 cm pažeisto kaulo buvo pakeisti titano strypu, chirurginiu tinkleliu ir medicininiu cementu, kad paskatintų natūralaus kaulo ataugimą.
Keturias valandas trukusi operacija pavyko. Saša pirmuosius savo žingsnius žengė 182 hektarų ploto „Tarptautiniams gyvūnų gynėjams“ priklausančiame rezervate, netoli Johanesburgo.
Šiuo metu, iki kol sustiprės jos koja, ji vis dar laikoma atskirame aptvare, tačiau veterinarai tikisi, kad po dviejų savaičių, ji jau galės lakstyti laisvai.
„Sašai, po tokios baisios jos gyvenimo pradžios, pagaliau nebeskauda. Manėme, kad jeigu mums nepavyks išsaugoti jos kojos, ji bus pasmerkta visą gyvenimą kentėti“, – sakė labdaros organizacijos viceprezidentas Timas Phillipsas.
Saša yra išskirtinė liūtė. Gyvenanti su sutrikimu, dėl kurio jos organizme yra daugiau testosterono, ji turi nedidelius karčius.
„Saša yra labai švelnaus charakterio, tačiau kartu ji yra ir kovotoja. Ji gyveno slegiančioje aplinkoje, kur kiekviena diena kėlė baimę. Šių liūtų atgabenimas į saugią vietą yra ilgas ir sunkus procesas, tačiau jį įgyvendinus, pasidaro labai gera“, – sakė organizacijos „Tarptautiniai gyvūnų gynėjai“ prezidentė Jan Creamer.
