Miškuose šiuo metu traška sniegas po kojomis. O iki šėryklos lydinčio girininko batai vietomis į pusnis sminga iki pusės blauzdų. Klampoti sunku ne tik mums, bet ir miško žvėrims.
Šiuo metu žvėrims gresia badas dėl miškus užklojusio storo sniego ir trumpam atšilusių orų – labiausiai padėtį blogina tarsi ledo plutele užsitraukusios pusnys. Į tvirtesnę ledo plutą stirnos net susižaloja savo liaunas kojas.
„Storis sniego apie kokius 20-25 cm yra, aišku, kur papustyta ir kur atvalyta sniego, tai atrodo labai daug, bet dabar jau susidarė pluta viršuj, tai pasidarė sunkiau. Plėšrūnams, kuriuos paviršius laiko lengvai, tai jie linksmiau laksto, o pradedant stirnom ir kitais gyvūnais, jau sunkiau“, – sako Krekenavos girininkas Jonas Leika.
Pasidairius girininkas rodo ir stirnų išgulėtą vietą po eglaitėmis. Matyti, kad švelniakailiai žvėreliai užuovėjos ieško ten, kur mažiau sniego sankaupų:
„Dabar stirnos yra toks gyvūnas smulkutis ir jos kailis toks poprastis žiemai, todėl jai svarbiausia, kad ji galėtų atsikasti sniegą iki žemės, kur gulėti. Ne ant sniego. Nes kitaip peršals, turi gulti ant juodos žemės.“
Dėl nepalankių gamtos sąlygų miškininkai į miškus jau veža papildomo maisto žvėrims. Šėrykloje Krekenavos girioje paberta cukrinių runkelių. Pašarais prisidėti raginami ir medžiotojai.
„Labiausiai mėgsta burokus, raudinus burokėlius, bulvių geriau nenešt, morka irgi nelabai, ji organizmo išvalymui daugiau, geriausia – burokas, obuolys“, – pasakoja J. Leika.
„Elniniams žvėrims laukinėje gamtoje dabar tikrai nėra lengvos dienos. Tai raginame medžiotoju tas viliojimo vietas užpildyti natūraliu maistu gyvūnams, kad jie galėtų toli nemigruoti ir neieškoti“, – teigia gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius.
Nors aplinkosaugininkai per darbo praktiką yra matę netinkamai šeriamų žvėrių. Miškuose nepatariama ant eglučių kabinti mandarinų, vežti apelsinų ar kitokių egzotinių vaisių. Stirnoms net ir šienas nelabai tinkamas, jos mieliau skabo drebulių šakeles ar kitokį stiebelinį maistą.
„Jokie maisto gaminiai, duonos produktai, kažkada tekę viliojimo vietose ir tortų pamatyt, tai tikrai nėra geras sprendimas, gyvūnai turi būti šeriami tik natūraliais produktais“, – kalbėjo D. Jurevičius.
Šiuo metu sunkiau išgyventi ir lapėms, kiškiams. Per storą sniego dangą jiems taip pat prisikasti prie grobio nelengva. Panevėžyje vairuotojui pavyko užfiksuoti mieste besiblaškantį kiškį. Miškininkai ragina ir gyventojus prie sodybų ar į miestą atklystančių gyvūnų negąsdinti ir nevaikyti.
„Dabar stirnos pas mus tik palaukėse ir pagausėjimas prie sodybų. Tai dar ta proga naudojantis pasakysiu kadangi dabar dar tik baltojo bado pradžia, kurie ateina prie sodybų stirnos gal tegu jie gyvena“, – sako J. Leika.
Miškininkas pasakoja, kad elniniai žvėrys daugiausia laiko praleidžia lapuočių miškuose. Jie minta įvairiomis miško ir lauko žolėmis, lapuočių medžių ir krūmų šakelėmis, žieve. Žiemą didelę dalį jų raciono sudaro uogienojai, viržiai, samanos, kerpės, kuriuos atsikasa iš po sniego. Tačiau kai sniego daug, maisto šaltiniai žvėrims pasidaro sunkiai prieinami, tuomet ir ištinka vadinamas baltasis badas.
