Irano atstovai tvirtino, kad sprogimas įvyko viename iš karinių centrų, kuris priklauso šalies gynybos ministerijai.
„Ataka, įvykusi šeštadienį apie 23 val.30 min. vietos (22 val. Lietuvos) laiku nesutrikdė komplekso veiklos“, – teigiama išplatintame pranešime, kuriame priduriama, kad šeštadienį vėlai vakare suduotas smūgis padarė tik nedidelę žalą vieno pastato stogui, bet aukų nebuvo.
Irano atstovai tvirtina, kad oro gynybos sistemos numušė dalį bepiločių orlaivių, todėl neva tai didelės žalos nepridarė.
Gamykla yra maždaug 440 kilometrų į pietus nuo Teherano.
NEXTA rašo, kad smūgius Irano kariniams objektams galėjo suduoti Izraelio karinės pajėgos. Visgi kol kas nėra oficialių patvirtinimų, kad atakas surengė Izraelis.
Dieną anksčiau Izraelio premjeras teigė, kad valstybė rengiasi atsakui už teroristines atakas, įvykdytas Rytų Jeruzalėje.
Socialiniuose tinkluose taip pat plinta informacija, kad smūgiai buvo suduoti Irano raketų ir dronų gamykloms, taip pat plinta vaizdai, kuriuose matoma liepsnojanti naftos perdirbimo gamykla.
Isfahano provincijos gubernatoriaus pavaduotojas Mohammadas Reza Jannessari (Mohamadas Reza Džanesaris) taip pat per televiziją teigė, kad „aukų nebuvo“, ir pridūrė, kad „incidento priežastys yra tiriamos“.
Irano valdžios institucijos nepateikė išsamesnės informacijos apie šį įvykį.
Iranas šiame regione turi kelis žinomus branduolinių tyrimų objektus, įskaitant urano konversijos gamyklą.
2021-ųjų balandį Teheranas paskelbė, kad Natanzo branduoliniame komplekse, esančiame Isfahano provincijoje, pradėjo gaminti 60 proc. prisodrintą uraną.
Pagal 2015-ųjų Bendrąjį visapusišką veiksmų planą (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.
Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.
Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA. 2019-aisiais jis atnaujino veiklą Fordo gamykloje ir pradėjo sodrinti uraną iki aukštesnio lygio nei jam buvo leidžiama.
JCPOA susitarimu buvo bandoma užkirsti kelią Teheranui įsigyti atominių ginklų, o tuo tarpu Iranas niekada nepripažino, kad to siekia.
Pastaraisiais metais Iranas apkaltino Izraelį vykdant keletą slaptų veiksmų jo teritorijoje, įskaitant, Teherano teigimu, išpuolį, kurio metu buvo panaudotas iš palydovo valdomas kulkosvaidis ir per kurį 2020-ųjų lapkritį žuvo pagrindinis branduolinės fizikos mokslininkas Mohsenas Fakhrizadeh.
Be to, pastaraisiais mėnesiais Teheranas buvo kaltinamas bepiločių orlaivių tiekimu Rusijai, tačiau Iranas tai neigia.
Primenama, kad Iranas yra vienas iš pagrindinių dronų tiekėjų Rusijai.
Didžiulis gaisras
Iranas jau daug metų dalyvauja šešėliniame kare su savo aršiu priešu Izraeliu, kuris yra kaltinamas dėl daugybės sabotažo išpuolių ir žmogžudysčių, nukreiptų prieš Irano branduolinę programą, ir su Izraelio sąjungininke JAV.
IRNA pranešė, kad likus porai valandų iki atakos Isfahanoje, šiaurės vakarinėje Rytų Azerbaidžano provincijoje esančioje variklinės alyvos gamykloje kilo didžiulis gaisras.
IRNA paskelbė didžiulio gaisro, įsiplieskusio pagrindiniame pramoniniame Šahydo Salimo komplekse, kuris yra susijęs su Pramonės ministerija, vaizdus.
Ji nurodė, kad gaisrą suvaldė ugniagesių pajėgos, o šiuo metu valdžios institucijos tiria gaisro priežastis.
Azaršahro mieste esantis Šahydo Salimis yra didžiausias pramoninis kompleksas šiaurės vakarų Irane.
Joje veikia 790 gamyklų ir kitų objektų, kuriuose, valstybinės žiniasklaidos duomenimis, dirba beveik 28 000 darbuotojų.
ES ragina Izraelį letalią jėgą naudoti kaip paskutinę priemonę
Europos Sąjunga šeštadienį išreiškė nerimą dėl intensyvėjančio smurto Izraelyje ir okupuotose teritorijose, pasmerkė šios savaitės išpuolius Jeruzalėje ir paragino Izraelį letalią jėgą naudoti kaip paskutinę priemonę.
„Europos Sąjunga visiškai pripažįsta Izraelio teisėtą susirūpinimą saugumu... bet reikia pabrėžti, kad letali jėga turi būti naudojama tik kaip paskutinė priemonė, kai ji niekaip neišvengiama siekiant apsaugoti gyvybes“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Penktadienį vakare per šaudynes prie sinagogos Rytų Jeruzalėje žuvo septyni žmonės, o šeštadienį ryte šalia miesto senamiesčio per išpuolį buvo pašauti mažiausiai du žmonės.
Išpuoliai įvykdyti po Izraelio armijos reido Džanino pabėgėlių stovykloje okupuotame Vakarų Krante, kai žuvo devyni palestiniečiai.
J. Borrellis sakė, kad ES „griežtai smerkia“ atakas Jeruzalėje – „nesveiko smurto ir neapykantos aktus“.
Jis taip pat pabrėžė, kad Izraelio pajėgos nuo metų pradžios Vakarų Krante nukovė 30 palestiniečių.
Pasak J. Borrellio, pernai dėl Izraelio pajėgų veiksmų Vakarų Krante žuvusių žmonių skaičius – „daugiau kaip 150... įskaitant 30 vaikų“ – yra „didžiausias nuo antrosios intifados (palestiniečių sukilimo) pabaigos 2005 metais“.
Skubiai reikia nutraukti smurtą ir „imtis reikšmingų pastangų taikos deryboms atnaujinti“, pažymėjo J. Borrellis. Jis pridūrė: „Raginame visas šalis nereaguoti į provokacijas.“
