Ukrainiečiai kruviną kovą už teisę tapti Europos bendrijos dalimi pradėjo dar 2014 m. kai Rusija nusprendė nepaleisti jų iš savo įtakos gniaužtų. Nagus į Ukrainą Kremlius dar smarkiau suleido šiemet vasarį.
Bet vakar vėlai vakare po visą dieną trukusių ES lyderių susitikimų – Ukrainiečiai dar vienu žingsniu priartėjo prie savo Europinio tikslo.
„Ką tik gavome kandidatės statusą. Tai pergalė. Laukėme 120 dienų ir 30 metų. O dabar nugalėsime priešą ir ilsėsimės. O gal pirma atstatykime Ukrainą? Ir tada pailsėsime? O gal nugalėkime, atstatykime ir įstokime į ES? O tada pailsėsime?“, – sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Jis padėkojo kiekvienam iš mūsų asmeniškai. Ir tai tikrai buvo labai jaudinantis momentas. Apskritai sakyčiau, kad dėl tokių momentų verta būti politikoje. Verta gyventi. Nes šiandien mes dalyvavome labai svarbaus sprendimo priėmime“, – komentavo Gitanas Nausėda.
Maskva šiandien bando sumenkinti ES sprendimą esą kandidatės statuso suteikimas Ukrainai – tai kažkoks Europos vidaus reikalas.
Bet skubantiems tikėti Kremliaus propaganda, ukrainiečiai aiškina, kokia sprendimo reikšmė.
„Tai reiškia, kad beveik pavyko tai, ko siekėme nuo 2014 m. Kruviname kare, kuris mums daug kainavo.“
„Jei nieks nekiš pagalių į ratus, kaip pavyzdžiui Vengrija – tuomet greitai įstosime į ES.“
„Jei Dievas duos ir būsime Europos Sąjungoje – mus gins, kaip Europos šalį. Ir vystysimės, kaip europiečiai.“
O kol kas tenka kariauti dėl kiekvieno savo žemės lopinėlio. Ir deja šiame kare, nepaisant ukrainiečių išradingumo ir žinojimo už ką kariauja – Rusija turi persvarą.
Ukrainos pajėgos gavo nurodymą pasitraukti iš subombarduoto Severodonecko, kur rusai juos baigia apsupti.
„Mes apie tai jau kalbėjome. Ir nereikia kalbų apie jokias išdavystes. Nieks nepalieka mūsų vaikinų, nieks neleis jų apsupti ir nepaliks likimo valiai. Šiuo metu tokia situacija, kad likti sudaužytuose per daug mėnesių pozicijose – neliko prasmės“, – pasakojo Luhansko srities gubernatorius Serhiyj Haidai.
Okupantai dabar skuba sunaikinti visus kelius vedančius į Lysyčanską – miestą dvynį, kurį kitą nori pasiglemžti rusai.
Ukrainiečiams trūksta ginklų, kad sustabdytų rusus ir stumtų juos lauk. Bet kažkur netoli fronto linijos, kaip teigia šių vaizdų platintojai – naktinį dangų jau nušviečia vilties spinduliai. Tiksliau – raketos. Skelbiama, kad čia ukrainiečiai į rusų pozicijas raketas leidžia iš amerikietiškų salvinių sistemų HIMARS.
Ukrainos ginkluotosios platina ir vaizdo įrašą rodantį skirtumą tarp HIMARS ir šiuo metu ukrainiečių ir rusų turimų salvinių sistemų „Grad“ ar „Uragan“. Pastarosios smogia netiksliai. O su HIMARS ukrainiečiai galės smogti tiksliai ten kur tūno nekviesti rusai. Kyjivas laukia, kada tokių ginklų gaus daugiau. Amerikiečiai žada. Ir skelbia netrukus siūsiantys dar 450 mln. dolerių vertės karinės paramos siuntą Ukrainai.
Tęsiasi ir susidorojimai su prokremliškais pareigūnais okupuotose Ukrainos teritorijose. Chersone sprogo automobilis ir jame žuvo vienas okupacinės valdžios pakalikas.
Dar vienas automobilis Chersone sprogo ir prieš porą dienų. Tuomet kitas Maskvos pakalikas buvo sužeistas.
O Rusijoje, Riazanėje, esančioje į pietryčius nuo Maskvos sudužo rusų karinis transporto lėktuvas. IL-76. Internete plinta vaizdo įrašas, kuriame esa ir užfiksuota, kaip degantis lėktuvas krenta žemėn. O po susidūrimo įvyksta didelis sprogimas.
Maskva skelbia, kad tai buvo mokomasis skrydis, kurio metu žuvo mažiausiai 4 žmonės. Tiesa propaganda skelbia, esą lėktuvas ne sudužo, o leidosi avariniu būdu ir tūpdamas dalinai suiro. Internautai juokiasi, esą jei taip ir toliau – netrukus Kremlius skalambys, kad lėktuvas atliko atvirkštinį pakilimą. Rusijos propagandoje pastaruoju metu ir sprogimai dažniausiai vadinami pokštelėjimais.
Bet Rusija meluoja ir Ukrainoje nekariaujanti, ir nešantažuojanti Europos savo energijos šaltiniais. Šiandien Briuselyje antrą dieną posėdžiaujantys šalių lyderiai sprendžia, kaip atsisakant priklausomybės nuo Rusijos išteklių ir paskelbus Maskvai sankcijas –išsaugoti Bendrijos ekonomiką.
„Turime visi kartu rimtai pasiruošti sunkumams susijusiems su iškastinio kuro importu iš Rusijos“, – aiškina Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Vakar suteikę kandidatų į ES statusą Ukrainai ir Moldovai – Europos vadovai nepamiršo ir Sakartvelo. Tbilisiui oficialiai suteikta Europinė perspektyva. Kandidatės statuso kartvelai gali tikėtis išsprendę oligarchų, tiksliau valdančiuosius kontroliuojančio oligarcho Bidzino Ivanišvilio problemą.
Visą reportažą apie karo Ukrainoje aktualijas žiūrėkite TV3 Žiniose arba vaizdo siužete, kurį rasite straipsnio pradžioje.
