Tą jis pareiškė penktadienį Briuselyje po euro zonos vadovų susitikimo.
„Lietuva prisijungė prie bendros ES valiutos 2015 metais. Šis sprendimas ženkliai paskatino mūsų šalies ekonomikos augimą, padidino konkurencingumą ir finansinį stabilumą“, – Prezidentūros pranešime cituojamas valstybės vadovas.
Europos Komisija mėnesio pradžioje pranešė, kad Kroatija atitinka visus reikalavimus prisijungti prie euro zonos, tad šalis galės nuo ateinančių metų sausio 1-osios tapti 20-ąją bendrą valiutą turinčia nare.
Zagrebo perėjimas nuo kunos prie euro įvyks nepraėjus nė dešimtmečiui po Kroatijos įstojimo į ES ir taps tolesnės integracijos su Bendrija gaire.
Susitikime G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad ES susiduriant su globaliais ekonominiais ir finansiniais iššūkiais, Bankų sąjungos stiprinimas ir jos kūrimo užbaigimas, ypač sutarimas dėl Europos krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos, turi išlikti vienu pagrindiniu europinės politikos prioritetu.
Kalbėdamas apie Kapitalo rinkų sąjungą, prezidentas pabrėžė poreikį didinti finansų rinkų integraciją, skirti ypatingą dėmesį skaitmeniniams finansams ir plėsti galimybes žmonėms naudotis finansinėmis paslaugomis visoje ES vidaus rinkoje.
„Turime išnaudoti visą ES vidaus rinkos potencialą siekiant pritraukti privačių investuotojų lėšas įgyvendinti su žaliąja ir skaitmenine ekonomikos transformacija susijusius projektus“, – sakė jis.
