Lenkijos vyriausybės nepaprastosios padėties įvedimas pasienyje su Baltarusija privertė politinius nesutarimus pasiekti kulminaciją. Opozicija apkaltino vyriausybę bandymu neleisti žiniasklaidai pranešti, kaip kariai ir pasieniečiai elgiasi su migrantais, bandančiais kirsti sieną.
Vyriausybė teigia, kad nepaprastoji padėtis – pirmoji tokia priemonė, panaudota nuo 1981 m. Komunistinio režimo karo padėties įstatymo – reikalinga norint sustabdyti migrantus, daugiausia iš Irako ir Afganistano, neteisėtai atvykstančius iš Baltarusijos. Nepaisant to, kad vyriausybė neturi tvirtos daugumos parlamente, po audringų diskusijų ji sulaukė parlamentarų pritarimo – 168 deputatai balsavo už priemonės panaikinimą, o 247 – prieš.
Nors įvardijant teisines įstatymo priežastis minimi tik migrantai, kuriuos Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka skatina kirsti sieną, vyriausybė taip pat teigia, kad kyla pavojus dėl prasidėjusių bendrų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad“.
„Mes aiškiai matome, kad scenarijai, keliantys grėsmę Lenkijos valstybės suverenumui ir saugumui, buvo parašyti Maskvoje ir Minske“, – parlamente sakė valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
Nors „Zapad“ pratybos anksčiau buvo rengiamos reguliariai – 2009 m. jų metu netgi imituota branduolinė ataka prieš Varšuvą – vyriausybė teigia, kad šių metų manevrai kelia didesnį nerimą.
„Grėsmės lygis šiuo metu gali būti aukščiausias nuo Sovietų Sąjungos žlugimo, – sakė Lenkijos prezidentūros Nacionalinio saugumo biuro (BBN) vadovas Pawelas Solochas. – Mes matome koreliaciją tarp migracijos krizės ir „Zapad“ pratybų.“
Lukašenka kaltinamas paskatinęs į Minską iš Artimųjų Rytų atskridusius migrantus vykti į ES, tokiu būdu keršydamas už sankcijas, įvestas po praėjusių metų ginčijamų prezidento rinkimų ir žiaurių represijų prieš protestus. Baltarusija šiuos kaltinimus neigia. Migrantai buvo sulaikyti Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje, o visos trys šalys nustatė specialias priemones problemai suvaldyti.
„Mūsų tarnybos identifikavo 46 lėktuvus, atskridusius iš Bagdado į Minską... Tai yra apie 10 000 Irako gyventojų“, – sakė Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kamińskis, ragindamas imtis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta „didelės migracijos krizės“. Praėjusį mėnesį apie 3500 žmonių bandė kirsti Lenkijos 418 kilometrų ilgio sieną su Baltarusija.
Du naratyvai
Opozicija apkaltino vyriausybę pavertus pasienio problemą egzistencine krize siekiant politinės naudos.
„Nepaprastoji padėtis nėra pateisinama remiantis konstitucinėmis sąlygomis“, – tvirtino buvęs gynybos ministras ir opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ parlamentaras Tomaszas Siemoniakas.
Nors vyriausybė skambina pavojaus varpais namuose, užsienyje to nedaro. Ji nesikreipė pagalbos į ES pasienio agentūrą „Frontex“, kurios būstinė yra Varšuvoje. „Frontex“ padeda Lietuvai spręsti savo pasienio su Baltarusija problemą jau nuo liepos pabaigos. Lenkija su Lietuva taip pat pasidalijo sraigtasparniu ir patruliais.
M. Kamińskis sakė, kad opozicijos siūlymas pasinaudoti ES pagalba yra „jos nekompetencijos išraiška“. Lenkijos pasienio atstovė spaudai Anna Michalska sakė: „Jei mums prireiks „Frontex“ pagalbos, tikrai paprašysime“.
„Lenkijoje netrūksta darbuotojų ir ji yra pasirengusi savarankiškai ginti savo sieną, – sakė Marekas Świerczyńskis, Varšuvos idėjų kalvės (smegenų centro) „Polityka Insight“ saugumo skyriaus vadovas. – Tačiau, deja, gali būti ir politinė priežastis – Lenkijos vyriausybė gali nenorėti, kad Europos institucijos stebėtų, ką ji daro.“
Žiniasklaidos suvaržymas
Ši pasienio krizė yra didžiausia Lenkijos istorijoje. Krizė privertė žmogaus teisių grupes ir opozicijos parlamento narius atidžiai stebėti, kaip Lenkijos vyriausybė elgiasi su žmonėmis, taip pat sulaukė kritikos iš Europos organizacijų bei kampanijų, rengiamų prieš vyriausybės atsisakymą priimti daugelio migrantų prieglobsčio prašymus. Praėjusį mėnesį Europos žmogaus teisių teismas liepė Lenkijai suteikti pagalbą pasienyje esantiems migrantams.
T. Siemoniakas žiniasklaidos veiklos apribojimus 3 kilometrų pločio pasienio zonoje pavadino „precedento neturinčiais ir absurdiškais“.
Tačiau uždraudus pašaliniams asmenims patekti į šią zoną, bus suteikta mažiau šansų bet kokiai „provokuojančiai“ užsienio agentų veiklai, ir tai galėtų sumažinti spaudimą šioje srityje veikiančiai kariuomenei ir policijai. „Jiems reikia ne dairytis, o sutelkti dėmesį į rytus“, – sakė M. Świerczyńskis.
Nors žmogaus teisių organizacijos prašo suteikti pagalbą žmonėms, įstrigusiems pasienyje, daugelis lenkų nerimauja dėl šalies sienų atidarymo daugeliui pašaliečių.
„Pilietinės platformos“ lyderis Donaldas Tuskas gana atsargiai vertina šią problemą – kritikuoja vyriausybę, kad ji nepadeda 32 migrantams, įstrigusiems Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje, bet taip pat teigė, kad „turime užtikrinti savo sienos apsaugą“.
Pasienio krizė nukreipė dėmesį nuo pastarojo meto politinių „Tvarkos ir teisingumo“ bėdų ir, remiantis naujausiomis apklausomis, padėjo sustiprinti paramą nacionalistų partijai.
