Kadaise didžiausiu Kinijos vystytoju laikytas „Evergrande“ skaičiuoja, kad turi daugiau nei 300 mlrd. JAV dolerių įsipareigojimų, o jį ištikusios bėdos tapo daug metų trunkančios nekilnojamojo turto krizės, kuri sudavė stiprų smūgį šalies ekonomikai, simboliu.
2022 m. vienas kreditorius Honkonge pateikė peticiją dėl „China Evergrande Group“ likvidavimo, tačiau byla užsitęsė, nes šalys bandė sudaryti susitarimą.
Aukštojo teismo teisėja Linda Chan pirmadienį paragino likviduoti šią įmonę, atsižvelgus į „akivaizdžią pažangos stoką pristatant perspektyvų restruktūrizavimo pasiūlymą ir įmonės nemokumą“. „Manau, kad yra tinkama, jog teismas priimtų sprendimą dėl įmonės likvidavimo, ir aš įsakau tai daryti“, – pareiškė L. Chan.
Teisėja pridūrė, kad ankstesniame posėdyje, kuris vyko gruodį, teismas „labai aiškiai nurodė, jog tikisi išvysti visapusiškai suformuluotą ir perspektyvų pasiūlymą“.
Paskelbus šią žinią, „Evergrande“ akcijų kaina Honkonge nusmuko 20,87 proc., o 10 val. 19 min. (vietos laiku) birža visiškai sustabdė prekybą.
Kalbėdamas po rytinio teismo posėdžio, teisininkas, atstovaujantis ad hoc kreditorių grupei, žurnalistams pareiškė, kad „Evergrande“ dėl likvidavimo „gali kaltinti tik save“.
„Evergrande“ praėjusiais metais Jungtinėse Valstijose paskelbė bankrotą. Šios įmonės žlugimas buvo atidžiai stebimas, nes ji kadaise buvo laikoma Kinijos ekonomikos ramsčiu.
Kinijos statybų ir nekilnojamojo turto sektorius anksčiau sudarė maždaug ketvirtadalį šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tačiau Kinijos prezidentas Xi Jinpingas laikė „Evergrande“ ir kitų nekilnojamojo turto įmonių sukauptas skolas nepriimtina grėsme Kinijos finansų sistemai ir bendrai ekonomikos sveikatai.
Valdžios institucijos 2020 m. pradėjo laipsniškai riboti vystytojų prieigą prie finansavimo. Žengus šį žingsnį, pradėjo ristis įsipareigojimų nevykdymo banga.
