Jis pažymėjo tris faktorius, kurie stiprina Rusijos prezidento streso būklę. Pirmasis – nesėkminga „spec. operacija“, antrasis – masinės mobilizacijos būtinybė, kurią V. Putinas baiminasi įvesti Rusijoje, trečiasis – tarptautinė izoliacija.
Tyrimų žurnalistikos ekspertas įsitikinęs, kad V. Putinas karo Ukrainoje eigą negalėtų laikyti net „pusėtinai“ pavykusia.
„Aš negalėčiau įsivaizduoti situacijos, kurioje Putinas manytų, kad vykdoma sėkminga „operacija“, ar net pusiau sėkminga. Todėl visus jo pastarųjų savaičių pasisakymus galima laikyti bandymu kažkaip išgelbėti savo reputaciją“, – „Gordonua“ cituojamas jis.
Nepaisant Rusijos propagandos pastangų, rusai gana gerai suvokia tikruosius milžiniškų kariuomenės netekčių Ukrainoje skaičius. Ch. Grozevas mano, kad masinės mobilizacijos V. Putinui paskelbti nepavyks dėl to, kad visuomenė, net ir „suzombinta“, tam nėra pasirengusi. „Todėl kad pernelyg daug, dešimtys tūkstančių motinų ir tėvų jau pasakoja savo draugams ir artimiesiems, kad dingo jų sūnūs ar sutuoktiniai negrįžta. O jis (Putinas) neperspėjo, kad teks mokėti tokią kainą“, – aiškino ekspertas.
Ch. Grozevas yra įsitikinęs, kad viešai mobilizaciją Rusijos valdžia skelbti nedrįs, tačiau bandys tai daryti slapta – kitaip karo Ukrainos perspektyvos Kremliui visai būtų liūdnos. Tačiau ir toks resursas nėra begalinis, pažymi jis. „Mano supratimu, tai jam (Putinui) dabar yra panikos būklė“, – pažymėjo „Belligcat“ tyrėjas ir pridūrė, kad visi V. Putino pastarųjų savaičių pasisakymai demonstruoja bandymus bent kažkaip gelbėti savo reputaciją.
Prie niūrių nuotaikų Kremliuje prisideda ir tarptautinė politinė V. Putino izoliacija. JAV Baltieji rūmai neseniai viešai pasityčiojo iš jo šios savaitės kelionės į Iraną. „Tai tik parodo, kokioje izoliacijoje atsidūrė Rusijos prezidentas“, – buvo aiškinama pranešime.
