Apie tai jis trečiadienį kalbėjo Lvive per spaudos konferenciją su Lietuvos ir Lenkijos prezidentais.
„Kalbant apie Vilnių. Šiandien vien paramos Ukrainai atvirų durų retorikos forma nepakanka. Būtent, to nepakanka, kad motyvuotume mūsų valstybę, o tiksliau – mūsų karius“, – sakė V. Zelenskis.
Anot jo, kandidatės į ES statuso gavimas yra geras konkretaus sprendimo, kuris motyvuoja Ukrainą, pavyzdys.
„Mums reikia žengti žingsnius į priekį. Sprendimas bus priimtas Vilniuje. Labai tikimės galingų žingsnių. Tikimės kažko daugiau nei atvirų durų. Tokie dalykai, kaip kandidatavimas į ES, yra motyvuojantys. Kad visa tai tiesa, kad nesame maitinami pažadais, kad iš tiesų esame matomi tarp lygiųjų“, – pabrėžia prezidentas.
Tuo pačiu metu Lietuvos prezidentas prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje ketina aplankyti Aljanso narių sostines, siekdamas palaikymo Ukrainos narystės idėjai, anksčiau šią savaitę pareiškė jo patarėja Asta Skaisgirytė.
„Iš tikrųjų prieš summitą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketina apvažiuoti kai kurias NATO šalių sostines su pokalbiais, ką galima būtų pasiekti per summitą Vilniuje. Ir neslėpsiu, tos sostinės – tai nebūtinai mūsų sąjungininkų sostinės“, – sekmadienį LRT televizijai sakė ji.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija BNS yra nurodžiusi, jog 2023 metais vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje tikimasi apie 40 NATO šalių-narių ir šalių partnerių delegacijų, pirminiais duomenimis, renginyje dalyvaus ir delegacijas lydės apie 5 tūkst. žmonių.
Viršūnių susitikimas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą, jis vyks liepos 11-12 dienomis.
Susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui. Siekiant, kad NATO išliktų stipriausiu gynybiniu aljansu, sąjungininkai aptars investavimo į gynybą prioritetus ir poreikius.
Tikimasi, kad Vilniuje pirmą kartą visateisių NATO narių statusu dalyvaus Suomija ir Švedija.
