Visgi, tokių išlaidų nepakaks ilgainiui kompensuoti mažėjančio gyventojų skaičiaus poveikį ekonomikai, ypač atsižvelgiant į tai, kad per pastarąjį pusšimtį metų JAV gimstamumas sumažėjo, „Business Insider“ teigė ekonomistai.
Gimstamumas mažėja kasmet
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2022 m. 1 tūkst. gyventojų teko tik 11,1 gimusio kūdikio. Tai 53 proc. mažiau nei 1960 m., kai 1 tūkst. gyventojų teko 23,7 naujagimių.
Pasak HSBC (Honkongo ir Šanchajaus bankų korporacijos) pasaulinio ekonomisto Jameso Pomeroy, gimstamumo sumažėjimas ypač paaštrėjo po pandemijos. Jo skaičiavimais, dabar gimstamumas JAV kasmet mažėja maždaug 2 proc. – ir 2023 m., kaip iš pradžių ir tikėjosi ekspertai, jis nepadidėjo.
Dėl to JAV gresia pavojus, kad ilgainiui gyventojų skaičius bus „itin mažas“. Kinijoje gyventojų skaičiaus mažėjimas yra toks didelis, kad vyriausybė net skiria pinigų, kad įtikintų žmones turėti daugiau vaikų.
„Kalbame apie tai, kad gimstamumo rodikliai krenta labai, labai žemai, o tai laikui bėgant daro didžiulį poveikį ekonomikai, – sakė J. Pomeroy. – Iki 2030 m. gimstamumo lygis labai skiriasi nuo to, kuris buvo numatytas dešimtmečio pradžioje“.
Tikėtina, kad tūkstantmečio kartos vaikų skaičiaus mažėjimo skaudžiausios pasekmės gali kilti po 10–15 metų, mano J. Pomeroy. Jis atkreipė dėmesį į Japoniją, kurios gimstamumo lygis dešimtajame dešimtmetyje buvo panašus į dabartinį JAV.
Jos ekonomika „blogiausiai“ augo maždaug po dešimtmečio, kai sumažėjo darbo jėgos, o šalies BVP kelerius metus mažėjo.
Pasak buvusio Baltųjų rūmų ekonomisto Toddo Buchholzo, dėl mažėjančio gimstamumo JAV BVP kasmet gali sumažėti 1–2 procentiniais punktais. Jo skaičiavimais, per kelis dešimtmečius tai prilygsta trečdaliu sumažėjusiam JAV ekonomikos augimo tempui arba išnykusiam numatomam produktyvumo padidėjimui dėl dirbtinio intelekto. Blogiausiu atveju BVP augimas gali sumažėti 3–4 procentiniais punktais, perspėjo J. Pomeroy.
Mažiau gimstančių amerikiečių reiškia mažiau darbuotojų ekonomikoje
„Sunkiau rasti žmogų, kuris jums nukirptų plaukus, padarytų manikiūrą, ligoninėje įrengtų rentgeno aparatus, – sakė jis. – Taigi vien žmonių skaičiaus mažėjimas tampa didele problema“.
Mažėjantis gimstamumas taip pat reiškia, kad bus sunkiau pakelti socialinio draudimo įmokų naštą, ypač kai į pensiją išeis „demografinio šuolio“ (angl. „baby boom“) kartos atstovai. Apskaičiuota, kad 2029 m., kai visiems „demografinio šuolio“ kartos atstovams sukaks 65 m. ir daugiau, JAV ekonomikai teks didžiausia našta.
„Turėsime daug problemų... spręsdami, kaip mokėti pensijas. Pažadėtosios pensijų išmokos vyresnio amžiaus žmonėms – medicinos ir socialinė apsauga – bus labai deficitinės“, – pridūrė T. Buchholzas.
Jei gimstamumas greitai nepadidės, jis mano, kad galiausiai kiekvienam pensininkui teks po du visą darbo dieną dirbančius darbuotojus, o XX a. trečiajame dešimtmetyje vienam pensininkui teko apie 20 darbuotojų.
„Tai paprasčiausiai netvaru“, – sakė jis.
Žemyn besileidžianti spiralė
Sunku įtikinti žmones turėti vaikų. J. Pomeroy ir T. Buchholzas pažymėjo, kad gimstamumas išsivysčiusioje ekonomikoje ir toliau mažėja. Taip buvo Kinijoje ir Rusijoje – dviejose šalyse, kurios dešimtmečius kovojo su mažu gimstamumu, ir dabar susiduria su demografinėmis problemomis.
Vienas iš būdų padidinti gimstamumą arba bent jau užkirsti kelią tolesniam jo mažėjimui galėtų būti vyriausybės politika, kuria remiami vaikų turintys asmenys. J. Pomeroy teigė, kad tai taip pat padės padidinti turimų būstų pasiūlą, kuri gali sumažinti labai dideles būsto kainas, nors, tikėtina, prireiks dešimtmečių, kol bus sukaupta pakankamai atsargų, kad būtų patenkinta paklausa.
Svarbiausias dalykas, galintis paskatinti žmones susilaukti daugiau vaikų, yra kultūriniai pokyčiai kalbant apie vaikus, sako T. Buchholzas. Jis atkreipė dėmesį į tūkstantmečio kartos žmonių kalbas apie tai, kiek pinigų galima sutaupyti neturint vaikų – pagal vieną CNBC analizę, ši suma siekia apie pusę milijono dolerių (apie 462 tūkst. eurų).
JAV vis didėjančios išlaidos už viską, pradedant būstu, sveikatos priežiūra ir baigiant švietimu, daro įtaką jaunosios kartos apsisprendimui turėti vaikų. Be to, egzistencinis netikrumas, kylantis dėl tokių dalykų kaip klimato krizė ir technologiniai sukrėtimai, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas, nepalengvina šio sprendimo.
„Manau, kad mažesnio vaikų skaičiaus turėjimas yra grynasis minusas, kai galima rinktis, ar turėti vaiką, ar investuoti į naują „Sony PlayStation“, – „Business Insider“ sakė T. Buchholzas. – Dabar atrodo grubu, vulgaru ir nežmoniška pripažinti, kad žmonės taip daro, bet žmonės atvirai gali pasakyti, kad turėti vaiką yra tikrai brangu“.
Daugelis DINK (akronimas, reiškiantis „dvigubos pajamos, be vaikų“, kuriuo vadinamos poros, savanoriškai neturinčios vaikų) porų sako, kad nesigaili dėl savo gyvenimo būdo pasirinkimo – tai labai piktina jų kritikus – tačiau toks atsainus požiūris gali būti pati problema, spėja T. Buchholzas.
„Gyvenimo pabaigoje mane supo deguonies tiekimo aparatas, slaugytoja ir advokatas. Atrodo, kad tai labai niūrus būdas baigti gyvenimą, – sakė T. Buchholzas. – Todėl manau, kad pasakojimas turi pasikeisti. Kad tai nebūtų baimė prarasti gyvenimą ir galimybė gyventi tik vieną kartą. Žmonės, kurie turi vaikų, jaučia, kad jie gyvena daugiau nei vieną kartą“.
Lietuvoje gimstamumas taip pat mažėja. 2023 m. Lietuvoje gimė 22,1 tūkst. kūdikių. Tai yra 5,4 proc. mažiau nei 2021 m. Bendrasis gimstamumo rodiklis (gyvų gimusių kūdikių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) buvo 7,8 (2021 m. – 8,3).
Šiais laikais vaiką auginti tai tragedija.
Visi išdurnėje o vaikai šika visiems ant galvų.
