Tv3.lt palygino situaciją su Ukrainos pabėgėliais, jų nešama ekonomine nauda ar našta, ir kitose Europos šalyse.
Čekija: jeigu šie žmonės staiga išvyktų, kiltų didelės ekonomikos problemos
Ukrainos pabėgėliai Čekijoje sumokėjo į šalies biudžetą 616 mln. eurų. Ši suma dvigubai viršija jų išlaikymo išlaidas, praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi „Radio Prague International“.
Čekijos darbo ministerija pranešė, kad per pirmąjį šių metų pusmetį pabėgėliai iš Ukrainos į Čekijos biudžetą sumokėjo 15 mlrd. kronų (616 mln. eurų) mokesčių ir įmokų. Tuo pačiu metu valstybės išlaidos humanitarinei pagalbai, apgyvendinimui, sveikatos priežiūrai, švietimui ir kitai ukrainiečių paramai sudarė 7,6 mlrd. kronų (312 mln. eurų).
2024 m. Čekija iš pabėgėlių iš Ukrainos gavo 24,8 mlrd. kronų (986 mln. eurų), o pagalbai skyrė 15,5 mlrd. kronų (540 mln. eurų).
2023 m. šalis pabėgėliams pagalbai išleido 22 mlrd. kronų (904 mln. eurų), o pajamos siekė 19,4 mlrd. kronų (797 mln. eurų).
Čekijos darbo ministras Marianas Jurečka pranešė, kad šiuo metu Čekijoje dirba 169 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, kuriems suteiktas laikinosios apsaugos statusas. Pagal Čekijos vidaus reikalų ministerijos duomenis, rugsėjo 21 d. šalyje buvo 393 843 ukrainiečiai, turintys tokį statusą.
„Jei šie žmonės iš karto išvyks, didelė ekonomikos dalis susidurs su rimtomis problemomis. Tai pramonė, paslaugų sritis, žemės ūkis“, – paaiškino Čekijos darbo ministras.
Pasak jo, tie Čekijos politikai, kurie ragina ukrainiečius grįžti namo, „kelia grėsmę Čekijos ekonomikos plėtrai ir piliečių gerovei“.
Apie ukrainiečius Lenkijoje: „Galvokite dar kartą“
Praėjus trejiems metams, pabėgėliai iš Ukrainos ir toliau reikšmingai prisideda prie Lenkijos ekonomikos. Remiantis naujausiu tyrimu „Ukrainos pabėgėlių poveikio Lenkijos ekonomikai analizė“, kurį UNHCR užsakymu atliko „Deloitte“, 2024 m. jų buvimas Lenkijoje sukūrė 2,7 proc. Lenkijos bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Jei manote, kad pabėgėliai yra našta ekonomikai, pagalvokite dar kartą. Leisdama ukrainiečių pabėgėliams iš karto dirbti ir steigti smulkias įmones – po to, kai jie buvo priversti bėgti nuo Rusijos agresijos – Lenkija 2024 m. padidino savo BVP net 2,7 proc.“, – sakė Kevinas J. Allenas, UNHCR atstovas Lenkijoje. „Tai stebina ir aiškiai parodo, kad protingi politiniai sprendimai humanitarinėje ir ekonominėje srityse nėra tarpusavyje nesuderinami. Iš tiesų, Lenkija sukūrė abipusiai naudingą scenarijų: paskatino naujus indėlius į vis stiprėjančią Lenkijos ekonomiką ir investavo į pabėgėlių žmogiškąjį kapitalą, kuris vieną dieną, kai bus saugu grįžti, padės Ukrainai atsigauti.“
Maža to, duomenys patvirtina, kad pabėgėliai iš Ukrainos greitai integruojasi į darbo rinką: 69 proc. darbingo amžiaus ukrainiečių pabėgėlių turi darbą, o tai – tik šiek tiek mažiau nei Lenkijos piliečių (75 proc.). Tyrimas rodo, kad ukrainiečių pabėgėlių atvykimas į Lenkijos darbo rinką nesukėlė neigiamų padarinių ekonomikai, pavyzdžiui, nedarbo augimo ar realių darbo užmokesčių mažėjimo; priešingai, tai prisidėjo prie lenkų užimtumo didėjimo, taip pat padidėjo Lenkijos įmonių ir darbuotojų produktyvumas. Visi duomenys rodo, kad ukrainiečių pabėgėliai, kol jie liks Lenkijoje, toliau darys teigiamą ekonominį poveikį, kuris gerokai viršys jiems suteiktos paramos išlaidas.
Ataskaitoje pažymima, kad Lenkijoje įsikūrė apie 1 mln. ukrainiečių, dauguma jų – moterys ir vaikai.
Latvija: uždirba ir išleidžia šalyje
2024-ųjų pabaigoje latvių nacionalinis transliuotojas LSM+ apskaičiavo, kad tų metų mokesčiai nuo visų Latvijoje dirbančių ukrainiečių (beveik 10 tūkst.) pabėgėlių atlyginimų vidutiniškai sudarė šiek tiek daugiau nei 5 mln. eurų per mėnesį, dar keli milijonai prisideda per vidaus vartojimą. Tai reiškia, kad jų bendras įnašas faktiškai viršijo biudžeto išlaidas paramos programoms tuo pačiu laiku lapkričio mėnesį (apie 56 mln. eurų).
Čia atsižvelgiama tik į vidaus išlaidas ukrainiečių paramai, o ne į karinės ir humanitarinės pagalbos, siunčiamos pačiai Ukrainai, vertę.
Tačiau ukrainiečių įnašas į Latvijos biudžetą neapsiriboja tik darbo užmokesčio mokesčiais. Kaip ir visi kiti šalies gyventojai, ukrainiečiai taip pat yra prekių ir paslaugų vartotojai.
Už kiekvieną eurą, išleistą Latvijos parduotuvėje, apie 18 centų atitenka valstybės iždui pridėtinės vertės mokesčio forma.
Atsižvelgiant į visa tai, skaičiuojama, kad Ukrainos pabėgėliai Latvijoje, be savo darbo užmokesčio mokesčių, Latvijos iždui duoda kelių milijonų eurų grynąjį indėlį. LSM+ skaičiuoja, kad darbo užmokesčio mokesčiai sudaro apie 5 mln. eurų per mėnesį, o PVM pridėtinė vertė padidina šią sumą dar keliais milijonais.
Lietuva: situacija panaši į Lenkijos
Panaši į šių šalių patirtis yra ir Lietuvoje. 2024-ųjų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) ataskaitoje skelbiama, kad nuo karo pradžios iki rugpjūčio mėnesio Lietuvoje dirbantys Ukrainos karo pabėgėliai į Lietuvos biudžetą sumokėjo 205 mln. eurų: 2022 m. ukrainiečiai sumokėjo 45 mln. eurų, per 2023 m. – 95 mln. eurų, o per septynis 2024-ųjų mėnesius – 65,2 mln. eurų, t.y. 13 mln. eurų arba 25 proc. daugiau, nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
To paties laikotarpio SADM duomenimis, Vyriausybės nutarimais, ministerijos administruojamoms priemonėms nuo 2022 m. Ukrainos žmonių paramai Lietuvoje iš viso skirta daugiau kaip 114 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų.
Iš šių duomenų matyti, kad ukrainiečių sumokami mokesčiai valstybei, panašiai, kaip ir Lenkijoje, beveik dvigubai viršija Lietuvos vyriausybės dotacijas ir paramą karo pabėgėliams.
„RBC-Ukraina“ skelbiama, kad per artimiausius dvejus metus iš Ukrainos kasmet gali išvykti dar apie 200 tūkst. žmonių. Prognozuojama, kad laipsniškas migrantų grįžimas prasidės ne anksčiau kaip 2027 m.
Primename, kad Vokietijoje oficialiai įdarbintų ir socialinio draudimo įmokas mokančių pabėgėlių iš Ukrainos skaičius išaugo iki beveik 272 tūkstančių. Tai 80 tūkstančių daugiau nei 2024 m.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
