Venesuela jau kurį laiką pretenduoja į Gajanos administruojamą Esekvibą, tačiau sugriežtino savo retoriką, kai jos kaimynė pradėjo išduoti leidimus naftos bendrovėms vykdyti veiklą šioje teritorijoje.
Praėjusiais metais abi šalys pažadėjo nenaudoti jėgos sprendžiant ginčą dėl sienų, kurį šiuo metu nagrinėja Hagoje veikiantis Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT).
„Esama tam tikrų neatitikimų tarp Venesuelos diplomatinės ir karinės pozicijų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Gajanos užsienio reikalų ministras Hugh Todd‘as. Jis pridūrė, kad karinių išteklių dislokavimas „parodo Karakaso pastangas priversti Gajaną palikti TTT bylą nuošalyje ir priimti Venesuelos pageidaujamą dvišalių derybų metodą“.
H. Todd‘o komentarai nuskambėjo po to, kai anksčiau penktadienį Vašingtone veikiantis Strateginių ir tarptautinių studijų centras paskelbė publikaciją, kurioje, be kita ko, pateikiamos palydovinės nuotraukos, rodančios karių ir karinių išteklių judėjimą arčiau abiejų šalių sienos.
Publikacijoje taip pat nurodoma, kad Venesuela plečia karinę bazę pasienio regione.
Gruodį Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro sušaukė prieštaringai vertinamą neįpareigojantį referendumą, kurio metu buvo pritarta galimybei Esekvibe sukurti Venesuelos provinciją. Tai pakurstė būgštavimus dėl galimo karinio konflikto.
Dvišalė įtampa, kuri jau slūgo, vėl paaštrėjo, kai JAV naftos milžinas „ExxonMobil“ antradienį paskelbė, kad ginčijamuose vandenyse išgręš du žvalgomuosius gręžinius.
