Pekinas, kuris ir toliau laikosi šaltos distancijos požiūrio, yra santūrus, tačiau labai svarbus potencialus derybų dėl paliaubų dalyvis.
Kaip parodė jos įsikišimas į Izraelio konfliktą, Kinija nori padidinti savo, kaip pasaulinės taikdarės, statusą. Tačiau atrodo, kad Ukrainos atveju ji nori tai padaryti neužkraudama sau esminės atsakomybės už saugumo garantijų teikimą.
Kinija palaiko glaudžius santykius su Rusija. Likus kelioms savaitėms iki visiškos Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą, jie dar kartą patvirtino „jokių ribų“ partnerystę, apie kurią Pekinas pirmą kartą užsiminė 2021 m.
NATO mano, kad Kinija yra „lemiama Kremliaus karo pastangų pagalbininkė“, nes Pekinas teikia lemiamą paramą Maskvos gynybos pramonės bazei.
Šį stiprų polinkį palaikyti ryšius su Rusija lemia geografinė ir strateginė būtinybė. Abiejų šalių siena yra 4300 km ilgio, t. y. beveik tokio pat ilgio kaip Europa.
Ilgalaikė Pekino priešprieša su amerikiečių vadovaujama pasaulio tvarka, kurią dar labiau sustiprino pirmosios D. Trumpo administracijos vykdoma Kinijos sulaikymo strategija, nusako jo požiūrį į ryšius su Maskva.
Pekinas nerimauja dėl JAV ir Rusijos suartėjimo
Pastaraisiais metais abi šalys sugebėjo kartu demonstruoti didžiosios galios statusą pasaulinėje arenoje rengdamos bendras karines pratybas ir koordinuodamos veiksmus daugiašalėse organizacijose, taip atsverdamos JAV dominavimą.
Tačiau, atsižvelgiant į staigų D. Trumpo politikos posūkį Ukrainos atžvilgiu, Pekinas dabar nerimauja dėl greito JAV ir Rusijos suartėjimo.
Nors nominaliai remia Vašingtono ir Maskvos konsensusą, glaudesni abiejų šalių ryšiai sukeltų nepatogumų Pekinui, kuris daug investavo tiek į prekybos plėtrą, tiek į diplomatinį kapitalą dvišaliuose santykiuose su Rusija.
Būdama pagrindinė Maskvos prekybos partnerė, Kinija turi didelę ekonominę įtaką Kremliuje. Ji galėtų tuo pasinaudoti, kad paskatintų Rusiją sutikti su paliaubomis.
Turėdama savo balsą, nors ir mažesnį, galimame paliaubų susitarime, Kinija neprieštarautų savo interesams. Iš tikrųjų tai galėtų būti interesų su JAV susiliejimas.
Kinija nepasitiki Europos elitu
Pekino nenorą būti aktyviu taikos tarpininku taip pat lemia pasitikėjimo Europos politiniu elitu trūkumas. Keliomis pastarojo meto Kinijos vadovų kelionėmis į Europą buvo siekiama užkirsti kelią tolesniam ryšių su žemynu pakenkimui po to, kai Rusija visiškai įsiveržė į Ukrainą.
Vis dėlto Pekino pastangos nesulaukė teigiamo atgarsio tarp Europos auditorijos, kurios dauguma Rusiją ir jos sąjungininkus suvokia juodai ir baltai.
Atrodo, kad kuo labiau Pekinas stengiasi paaiškinti savo santykius su Maskva, tuo didesnį nepasitikėjimą Europa jaučia jo atžvilgiu.
ES kalbos apie „rizikos mažinimą“ ekonomine prasme dar labiau paaštrino jos santykius su Pekinu.
Ribotas Pekino įsitraukimas į taikos tarpininkavimą gali nepateisinti Europos ir Ukrainos lūkesčių. Ji gali ir toliau laviruoti tarp prieštaringų interesų, tuo pat metu reaguodama į D. Trumpo netradicinę diplomatinę strategiją kartu su jo menkai pridengtais grasinimais ekonominiu karu prieš Kiniją.
Pekinas kankinasi dėl savo ryšių su Maskva
Yra užuominų, kad Kinijos vadovybė gali jausti konfliktą dėl Kremliaus. Sprendžiant iš įvairių oficialių pareiškimų, paskelbtų nuo 2022 m. gegužės, Pekinas dabar neįtraukia jokių nuorodų į liūdnai pagarsėjusią „neribotą“ partnerystę.
Tai, kad šios kalbos buvo pašalintos tyliai, gali rodyti, jog Pekinas kankinasi dėl savo ryšių su Maskva. Nuolatinis susiliejimas su V. Putino visiška konfrontacija su Vakarais gali turėti pražūtingų pasekmių pačios Kinijos politinei ekonomikai, tačiau didžiausios branduolinės kaimynės palikimas yra ne mažiau pavojingas.
Pekino ryšiai su Maskva, kaip ir bet kokie santykiai, net ir beribiai, turi turėti ribas. Dabar Kinija, bendradarbiaudama su Rusija, turi išlaikyti pusiausvyrą.
Ji turėtų pasinaudoti galimybe užbaigti karą Ukrainoje ir pakelti savo, kaip pasaulinės galybės, statusą. Tačiau ji taip pat turi palaikyti santykius su Rusija – peržengdama bet kokias raudonas linijas ji rizikuoja pakartoti prieš 60 metų įvykusį Kinijos ir Sovietų Sąjungos skilimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
