Incidentas įvyko per Filipinų aprūpinimo misiją į mažą garnizoną Antrajame Tomo seklumoje Spratlio salose, dėl kurios Manila ir Pekinas yra susipriešinę.
Tai įvyko kitą dieną po to, kai Filipinai apkaltino Kinijos pakrančių apsaugos tarnybą panaudojus vandens patrankas trukdant trims vyriausybiniams laivams, gabenusiems atsargas filipiniečių žvejams netoli Skarboro seklumos prie pagrindinės Lusono salos.
Pastaraisiais mėnesiais tarp Manilos ir Pekino įsiplieskė ilgalaikė įtampa dėl jūros po kelių incidentų, kuriuose dalyvavo Filipinų ir Kinijos laivai, įskaitant du ankstesnius susidūrimus.
Kinija pretenduoja į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, įskaitant vandenis ir salas netoli kaimyninių šalių krantų, ir ignoruoja tarptautinio tribunolo sprendimą, kad jos teiginiai neturi teisinio pagrindo.
Ji siunčia laivus patruliuoti judriame vandens kelyje ir pastatė dirbtines salas, kurias militarizavo, kad sustiprintų savo pretenzijas.
Filipinai sekmadienį pareiškė, kad „Kinijos pakrančių apsaugos ir Kinijos jūrų milicijos laivai persekiojo, blokavo ir vykdė pavojingus manevrus Filipinų civilinių tiekimo laivų atžvilgiu“.
Kinijos pakrančių apsaugos laivas taranavo vieną iš dviejų laivų, kuriais buvo gabenamos atsargos, sakoma Vakarų Filipinų jūros nacionalinės operatyvinės grupės pareiškime.
Kinijos laivas taip pat panaudojo vandens patranką prieš du aprūpinimo laivus ir misiją lydintį Filipinų pakrančių apsaugos laivą, pranešė kelių agentūrų darbo grupė.
Dėl to buvo smarkiai apgadintas vieno iš aprūpinimo laivų variklis ir pakrantės apsaugos laivo stiebas, teigė grupė.
Tačiau Kinijos pakrančių apsaugos tarnyba apkaltino Filipinų laivą sąmoningu susidūrimu su Kinijos laivu po to, kai jis „nepaisė mūsų daugkartinių įspėjimų“.
Filipinų laivas „neprofesionaliai ir pavojingai staiga pakeitė kryptį, tyčia susidūrė su mūsų pakrančių apsaugos laivu Nr. 21556, kuris plaukė įprastu teisėtvarkos užtikrinimo maršrutu, ir susidūrė“, sakoma Kinijos pakrančių apsaugos tarnybos pareiškime.
Ji ėmėsi kontrolės priemonių prieš kitą Filipinų aprūpinimo laivą, kuris, kaip įtariama, vežė statybines medžiagas į ant seklumos stovintį karo laivą, kuriame yra garnizonas.
Blogėjantys santykiai
Užsienio diplomatai Maniloje skubiai sukritikavo Kinijos veiksmus.
JAV ambasadorė MaryKay Carlson sakė, kad Jungtinės Valstijos palaiko „Filipinus ir partnerius, griežtai smerkiančius pasikartojančius neteisėtus ir pavojingus KLR (Kinijos Liaudies Respublikos) veiksmus prieš Filipinų laivus“, vartodama Kinijos oficialaus pavadinimo santrumpą.
Europos Sąjungos ambasadorius Lucas Veronas pareiškė, kad sekmadienio incidentas kelia didelį nerimą, o Naujosios Zelandijos ambasada teigė, kad šalis yra „labai susirūpinusi dėl daugybės pavojingų veiksmų Filipinų atžvilgiu“.
Praėjus kelioms valandoms po pastarojo incidento, civilinių laivų kolona, planavusi pristatyti maisto produktų filipiniečių žvejams ir kariams Pietų Kinijos jūroje, nutraukė kelionę dėl nuolatinio Kinijos laivų persekiojimo, sakė organizatorius.
Anksti sekmadienį iš vakarinės Palavano salos išplaukęs konvojus jau pakeitė kursą, kad išvengtų Antrojo Tomo seklumos ir plauktų tiesiai į Filipinams priklausančią Nanšano salą, kur paliks krovinį.
Antrasis Tomo sekluma yra maždaug už 200 km nuo vakarinės Filipinų Palavano salos ir už daugiau nei 1 000 km nuo artimiausios Kinijos pagrindinės sausumos teritorijos – Hainano salos.
Keletas filipiniečių karių yra dislokuoti griūvančiame laive „Sierra Madre“, kurį Filipinų karinis jūrų laivynas 1999 metais pastatė ant rifo, kad sustabdytų Kinijos veržimąsi į vandenis.
Karių išgyvenimas priklauso nuo aprūpinimo misijų.
Vienas iš aprūpinimo laivų galėjo pristatyti krovinį sekmadienį, o susidūrusį laivą Filipinų pakrančių apsaugos tarnybos laivas vilko į Palavaną, pranešė operatyvinė grupė.
Manilos ir Pekino santykiai pablogėjo valdant prezidentui Ferdinandui Marcosui, kuris siekė gerinti ryšius su tradiciniu sąjungininku Vašingtonu ir priešintis Kinijos veiksmams Pietų Kinijos jūroje.
Praėjusį mėnesį F. Marcosas įspėjo, kad padėtis vandenyse tapo dar prastesnė.
