EŽTT Didžioji kolegija, aukščiausioji teismo instancija, padarė išvadą, kad „incidentai buvo pakankamai dažni ir tarpusavyje susiję, kad juos būtų galima laikyti pažeidimų modeliu ar sistema“.
„Aiškus veiksmingo tyrimo nebuvimas [...] įrodė, kad Rusijos valdžios institucijos oficialiai toleravo tokią praktiką“, – priduriama pranešime.
Teismas ypač atkreipė dėmesį į Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimus dėl netinkamo elgesio su Ukrainos kariais, ukrainiečių kilmės asmenimis, žurnalistais ir tiurkų kilmės Krymo totorių mažumos atstovais.
EŽTT teigė, kad šių grupių žmonės slapta laikomi Rusijos kalėjimuose už Krymo ribų, ir paragino juos saugiai grąžinti.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė palankiai vertinanti šį, jos teigimu, svarbų sprendimą.
„Tarptautinė teisminė institucija pripažino Rusiją atsakinga už sistemingus ir plačiai paplitusius žmogaus teisių pažeidimus Kryme, – teigė ministerija. – Tai labai svarbus etapas siekiant užtikrinti tarptautinę teisinę atskaitomybę Rusijai.“
2022-ųjų vasarį Maskvai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusija buvo pašalinta iš Europos valstybes vienijančios teisių gynimo organizacijos – Europos Tarybos (ET), kuriai priklauso EŽTT.
Tačiau skundai dėl pažeidimų, kuriuos Rusija, kaip įtariama, padarė iki 2022 metų rugsėjo 16 dienos, kai buvo pašalinta iš ET, ir toliau priimami Teisme.
Jame nagrinėjamos dar keturios kitos Ukrainos bylos prieš Rusiją, be kita ko – dėl 2022-ųjų vasarį pradėtos invazijos ir kartu su Nyderlandais iškelta byla dėl „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo numušimo 2014 metais.
Rusijos atžvilgiu taip pat pateikta 7,4 tūkst. individualių pareiškimų EŽTT dėl įvykių Kryme ir Ukrainos rytiniame Donbaso regione, kurį Maskva yra iš dalies okupavusi.
Krymą Rusija aneksavo 2014 metais. Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šią aneksiją ir jos nepripažįsta.
