Šis angaras priklauso Belgijos gynybos bendrovei OIP, o jo viduje laikomos privatus ginklų rezervas yra vienas didžiausių Europoje. „Daugybė šių tankų čia stovi jau ne vienerius metus. Tikimės, kad dabar atėjo metas pagaliau juos panaudoti Ukrainoje“, – apžiūrėdamas angarą sakė OIP vadovas Freddy Versluys.
„Čia yra 50 „Leopard 1“ tankų, – vardino jis. – Mes taip pat turime 38 vokiškus „Gepard“ tankus, 112 austriškų lengvųjų tankų „SK-105“ ir itališkų šarvuočių: 100 „VCC2“ ir 70 „M113“.
Kaip rašo „The Guardian“, F. Versluys įmonei iš viso priklauso apie 500 šarvuočių. „Tai, ko gero, yra plačiausias privatus tankų arsenalas Europoje“, – teigia gynybos sektoriuje jau ilgai dirbantis verslininkas.
Baigęs karinę tarnybą, F. Versluys devynerius metus dirbo Belgijos kariuomenės padalinyje, atsakingame už tankų ir amunicijos kokybės kontrolę. 1989 m. jis prisijungė prie OIP, įmonės, kurios specializacija buvo optinė įranga. Po kurio laiko jis įkūrė „OIP Land Systems“ – dukterinę įmonę, kuri supirkinėjo seną karinę techniką, tikėdamasi, kad vieną dieną jų paklausa vėl išaugs.
„Viskas, ką darome, yra legalu. Mes vadovaujamės įstatymais ir turime visas reikalingas licencijas“, – sakė jis, numodamas ranka į jam priskiriamą „prekiautojo ginklais“ etiketę.
Einant siauromis, akmenimis grįstomis Turnė gatvelėmis sunku įsivaizduoti, kad vos už 15 minučių pėsčiomis yra laikomi tokie ginklai. Per pastaruosius du dešimtmečius F. Versluys pats supirko didžiąją savo rezervo: tankus jis įsigydavo tiesiogiai iš Europos vyriausybių, mažinančių išlaidas gynybai.
Nuo Sovietų Sąjungos žlugimo Europos valstybės siekė kai kuriuos sunkius ir brangiai kainuojančius Šaltojo karo laikų tankus pakeisti lengvesnėmis transporto priemonėmis, kurios praverčia trumpesnėse taikos palaikymo misijose visame pasaulyje. Gynybos biudžetų mažėjimą paspartino 2008-ųjų ekonomikos krizė, o jau 2014 m., kai Vladimiras Putinas aneksavo Krymą, Europos karinės išlaidos pasiekė žemiausią lygį istorijoje.
Vienas iš didesnių F. Versluys sandorių buvo 50 „Leopard 1“ tankų, kurių eksploatavimą Belgijos vyriausybė nutraukė 2014 m. Už vieną tanką Belgija paprašė 37 000 eurų. „Tokia buvo jų rinkos kaina dėl to meto geopolitinės situacijos, – aiškino jis. – Tačiau tų nebeeksploatuojamų tankų pirkimas mums buvo didžiulis lošimas. Didelė, didelė rizika.“
7-ajame dešimtmetyje pagaminti „Leopard 1“ yra lengvesni ir mažiau galingi nei naujesni „Leopard 2“ tankai (neseniai Vokietija sutiko 14 jų išsiųsti į Ukrainą), tačiau vokiečių pareigūnų teigimu, jie vis vien galėtų stoti į kovą prieš Rusijos kovinius tankus.
Tačiau F. Versluys daugeli metų negalėjo parduoti savo „Leopard 1“ ir „Gepard“ mašinų, nes, pagal Vokietijos įstatymus, vokiškos karinės įrangos reeksportui reikia Berlyno patvirtinimo. Tačiau neseniai kanclerio Olafo Scholzo priimtas sprendimas dėl „Leopard 2“ atvėrė kelią ir naujas galimybes kitoms Europos šalims.
Rusijos invazija į Ukrainą ir ją sekusi precedento neturinti Vakarų karinė parama Kyjivui jau leido verslininkui parduoti 46 lengvuosius šarvuočius M113 Jungtinei Karalystei, kuri perdavė juos Ukrainai kaip karinio paketo dalį. Belgija, kurios ginkluotosios pajėgos nebeturi tankų, domisi galimybe vėl pirkti F. Versluys parduotus „Leopard 1“.
Belgijos gynybos ministrė Ludivine Dedonder praėjusią savaitę pareiškė pradėjusi derybas su OIP, tačiau ji apkaltino įmonę bandymu iš šio sandorio gauti „didžiulį pelną“. „Derybos vis dar vyksta, bet aš neketinu mokėti pusės milijono už tanką, kuris nė iš tolo nėra paruoštas kovai“, – Belgijos žiniasklaidai sakė L. Dedonder.
F. Versluys neigia, kad į jį kreipėsi Belgijos vyriausybė, ir sakė, kad dabar sunku nustatyti kainą, už kurią jis parduotų savo tankus. „Šiuo metu nėra prasmės kalbėti apie įkainius, nes reikia patikrinti kiekvieno tanko būklę, sužinoti, ką reikia atnaujinti“, – teigė vyras.
Jis pabrėžė, kad gali prireikti daugybės mėnesių ir iki 1 mln. eurų kiekvieno tanko remontui, kad jie būtų paruošti naudojimui Ukrainoje: „Jiems reikia naujų variklių, amortizatorių, naujausių radarų technologijų – ir šis sąrašas čia nesibaigia.“
F. Versluys tikino, kad į jį dėl galimybės įsigyti jo tankus neseniai kreipėsi Ukrainos valstybinis ginklų eksportuotojas ir importuotojas. Jis pasakojo, kad po Vokietijos sprendimo dėl „Leopard“, su juo susisiekė ir Didžiosios Britanijos vadovaujamos Jungtinės Karalystės jungtinės ekspedicijos pajėgos (JEF), kurias sudaro 10 Šiaurės Europos valstybių. „Esame atviri visoms galimybėms, – sakė F. Versluysas. – Tačiau kaina turi būti teisinga – mes nesame labdaros organizacija.“
Ir nors Vokietija panaikino draudimą eksportuoti „Leopard“, kitos kliūtys išlieka. OIP vis dar nesugeba išparduoti savo didelių Austrijoje pagamintų lengvųjų tankų „SK-105“ atsargų, nes Viena nepatvirtina jų eksporto. „Labai gaila, nes jie yra geros būklės ir lengvai paruošiami“, – nusivylimo neslėpė jis.
Dabar Briuselyje diskutuojama, ar buvo trumparegiška nutraukti savo tankų eksploataciją. „Žvelgiant atgal, yra kiek per paprasta sakyti, kad tankų atsisakymas buvo klaida“, – sakė Joe‘as Coelmontas, „Royal Higher Institute for Defence“ vyresnysis mokslininkas ir buvęs Belgijos armijos brigados vadas. – Po Sovietų Sąjungos žlugimo buvo neįmanoma įsivaizduoti, kad Europoje vėl vyks Antrojo pasaulinio karo stiliaus mūšiai. Vyriausybei sumažinus gynybos biudžetą, kariuomenė turėjo ieškoti sprendimų, o senesnių, brangių tankų atsisakymas buvo logiškiausias pasirinkimas.“
Angare F. Versluys atmetė kai kurių belgų kaltinimus, kad jis tik bando pasipelnyti iš karo: „Visi galvoja, kad mes uždirbame daug pinigų, bet apsidairykite aplinkui – kol kas angaras yra pilnas.“
„Šiuos tankus perėmėme, kai niekas jų nenorėjo. Dabar labai norėčiau juos pamatyti Ukrainoje“, – tikino F. Versluys.
