Europos Parlamente sakydama savo pirmąjį metinį pranešimą EK pirmininkė taip pat perspėjo Didžiąją Britaniją nepažeisti savo „Brexito“ sutarties, o Turkiją – negrasinti kaimynėms.
Pakartodama pažadą, kad Europos Komisija kovos su rasizmu ir homofobija, ji pasmerkė vadinamąsias zonas be LGBT, kurias paskelbė kai kurie ES narės Lenkijos miestai, be to, paragino valstybes labiau pasistengti dėl pabėgėlių.
U. von der Leyen kalbėjo, kad koronaviruso pandemija akcentavo glaudesnio bendradarbiavimo būtinybę.
„Europos žmonės vis dar kenčia“, – sakė ji.
Netiesiogiai sukritikuodama JAV prezidento Donaldo Trumpo poziciją dėl pandemijos, U. von der Leyen sakė, kad Europa vadovaus pasauliui ieškant vakcinos nuo naujosios ligos ir rems daugiašales institucijas, tokias kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
„Nė vienas iš mūsų nebūsime saugus, kol visi nebūsime saugūs, kad ir kur gyventume, kad ir ką turėtumėme, – sakė ji. – Nacionalizmas vakcinos [klausimu] kelia pavojų gyvybėms. Bendradarbiavimas vakcinų [klausimu] jas gelbsti.“
Europos ekonomika labai nukentėjo nuo pandemijos, bet U. von der Leyen gyrė Europos Komisijos žaliąjį atsigavimo planą.
Ji pranešė, kad Komisija, reaguodama į ekstremalią klimato padėtį, siūlys ambicingesnį taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinimo tikslą: iki 2030 metų taršą Europoje sumažinti 55 procentais. Anksčiau kalbėta apie taršos sumažinimą 40 procentų.
„Mums 2030-ųjų tikslas yra ambicingas, pasiekiamas ir naudingas Europai“, – pridūrė ji.
„Neapykanta yra neapykanta“
Naująjį tikslą remia ES galios Prancūzija ir Vokietija, taip pat stambusis verslas, bet jį santūriai vertina nuo anglių priklausomos rytinės bloko narės.
ES lyderiai bandys dėl tikslo susitarti per viršūnių susitikimą spalio mėnesį, o vėliau jam turės pritarti Europos Parlamentas, kur dauguma europarlamentarų nori ambicingesnio plano.
U. von der Leyen sakė, kad 30 proc. 750 mlrd. eurų plano išlaidų bus skirta klimatui palankiems projektams, finansuojant vadinamosiomis žaliosiomis obligacijomis.
Turėdama galvoje Lenkijos vyriausybės politiką, U. von der Leyen savo kalboje taip pat įspėjo, kad vadinamosioms zonoms be LGBT „mūsų Sąjungoje nėra vietos“.
„Nesiilsėsiu, kai reikalas susijęs su lygybės sąjungos kūrimu“, – žadėjo U. von der Leyen. Ji paragino kurti „sąjungą, kurioje gali būti tuo, kas esi, ir mylėti, ką nori, nebijodamas kaltinimų ar diskriminacijos“.
Keli Lenkijos regionai yra pasiskelbę „zonomis be LGBT ideologijos“ ar priėmę „šeimos teisių“ deklaracijas, kurias Briuselis laiko diskriminuojančiomis. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda kovą už lygybę yra palyginęs su komunizmu kalbant apie nacionalinėms vertybėms neva keliamą grėsmę.
Briuselis tokią lenkų poziciją smerkė ir anksčiau, bet U. von der Leyen kalboje buvo nueita toliau: ji pažadėjo spausti ES nares pripažinti tos pačios lyties asmenų porų įsivaikinimą bet kur bloke.
„Jei esi tėvas vienoje šalyje, esi tėvas kiekvienoje šalyje“, – sakė ji.
U. von der Leyen taip pat pakartojo pažadą, kad Europos Komisija kovos su rasizmu. Europarlamentarai šiuos žodžius sutiko plojimais.
„Neapykanta yra neapykanta ir niekas neturėtų jos patirti“, – sakė U. von der Leyen ir pažadėjo pasinaudoti ES biudžetu spręsdama diskriminacijos problemą užimtumo, apgyvendinimo ir sveikatos apsaugos srityse.
„Paskirsime pirmąjį per istoriją Komisijos kovos su rasizmu koordinatorių, kad jis išlaikytų tai mūsų darbotvarkės viršuje ir dirbtų tiesiogiai su žmonėmis, pilietine visuomene ir institucijomis“, – pridūrė U. von der Leyen.
61 metų buvusi Vokietijos gynybos ministrė taip pat perspėjo Turkiją nebandyti bauginti Graikijos ir Kipro, augant įtampai dėl energijos išteklių rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
„Šansai blėsta“
U. von der Leyen sakė, kad Ankara yra svarbi partnerė ir atlieka svarbų darbą, suteikdama prieglobstį pabėgėliams, tačiau pabrėžė, jog „tai nepateisina [Turkijos] bandymų bauginti kaimynes“.
EK vadovė taip pat griežtai įspėjo Jungtinę Karalystę, kad ji savo veiksmais kelia grėsmę taikai Šiaurės Airijoje, bandydama vienašališkai keisti išstojimo iš ES sutartį.
Ginčas dėl JK ministro pirmininko Boriso Johnsono bandymo priimti įstatymą, kuriuo būtų panaikintos kai kurios pernai su ES sudarytos „Brexito“ sutarties dalys, aptemdė ir taip sunkias derybas dėl prekybos po to, kai šalis gruodžio 31-ąją pasitrauks iš bendrosios rinkos.
„Su kiekviena praeinančia diena šansai laiku pasiekti susitarimą tikrai pradeda blėsti“, – sakė U. von der Leyen.
Išstojimo sutartis „užtikrina mūsų piliečių teises, finansinius interesus, bendrosios rinkos vientisumą ir, ypač svarbu, Didžiojo penktadienio susitarimo“, užbaigusio 30 metų trukusius neramumus Šiaurės Airijoje, gyvavimą, pažymėjo EK vadovė.
ES ir Britanija „drauge sutarė, kad tai geriausias ir vienintelis būdas užtikrinti taiką Airijos saloje“, ir blokas to „niekada neatsisakys“, Europos Parlamentui sakė U. von der Leyen.
„Šią sutartį ratifikavo šie rūmai (Europos Parlamentas) ir [britų] Bendruomenių Rūmai, – pabrėžė ji. – Jos negalima vienašališkai keisti, nepaisyti ar neteisingai naudoti. Tai teisės, pasitikėjimo ir sąžiningumo klausimas.“