Siekdami atverti kelią diplomatijai, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Europos Sąjungos aukšto rango diplomatai penktadienį Ženevoje surengė derybas su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi. Jos vyko savaitę po to, kai Izraelis pradėjo bombardavimo kampaniją.
„Šiandienos derybų rezultatas nuteikia viltingai – išeiname susidarę įspūdį, kad Irano pusė pasirengusi toliau diskutuoti visais svarbiais klausimais“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas, kalbėjęs kartu su savo europiečiais kolegomis.
„Labai svarbu, kad Jungtinės Valstijos taip pat dalyvautų šiose derybose ir galutiniame sprendime“, – pridūrė ministras.
Po susitikimo visi keturi diplomatai paskelbė pareiškimus savo gimtosiomis kalbomis, išreikšdami viltį dėl pažangos, tačiau jokio esminio proveržio neminėjo.
Pirmą kartą nuo bombardavimo pradžios iš Irano išvykęs Abbasas Araghchi tikino, kad Teheranas bus pasirengęs svarstyti diplomatijos atnaujinimą tik tada, kai Izraelis „nutrauks agresiją“.
„Aiškiai pabrėžiau: Irano gynybos pajėgumai nėra ir nebus derybų objektas“, – sakė jis.
„Mes palaikome tolesnių diskusijų idėją ir išreiškiame pasirengimą susitikti dar kartą artimiausiu metu“, – pridūrė Islamo Respublikos ministras.
Ragina skubiai ieškoti sprendimo
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Lammy pabrėžė dialogo būtinybę.
„Norime tęsti dialogą su Iranu ir raginame Teheraną toliau derėtis su Jungtinėmis Valstijomis. Tai pavojinga akimirka, ir labai svarbu, kad konfliktas regione neeskaluotų“, – sakė D. Lammy.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrot’as teigė, kad karinėmis priemonėmis nieko pasiekta nebus.
„Nėra karinio sprendimo Irano branduolinės programos klausimu. Karinės operacijos gali tik atidėti problemą, bet jos neišspręs“, – sakė jis.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu neatmetė galimybės taikytis į aukščiausiąjį Irano lyderį ajatolą Ali Khamenei. Prancūzijos užsienio reikalų ministras tokius ketinimus sukritikavo.
„Iliuzija ir pavojus manyti, kad režimo pasikeitimą galima primesti iš išorės. Tik pati tauta gali spręsti savo ateitį“, – sakė J.-N. Barrot’as.
„Pakvietėme Irano ministrą apsvarstyti derybų galimybę su visomis šalimis, įskaitant Jungtines Valstijas, nelaukiant, kol bus nutraukti smūgiai – nors mes to taip pat tikimės“, – pridūrė jis.
Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas pabrėžė būtinybę vengti eskalacijos.
„Šiuo metu bet kokia eskalacija regione yra pavojingas visiems. Turime išlaikyti atvirą komunikaciją“, – sakė K. Kallas.
„Visos šalys turėtų susilaikyti nuo veiksmų, galinčių dar labiau eskaluoti situaciją regione, ir skubiai siekti derybinio sprendimo, kuris garantuotų, kad Iranas niekada neįsigytų branduolinio ginklo“, – teigiama bendrame Europos ministrų pareiškime.
Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA prieš susitikimą Ženevoje pranešė, kad Irano delegacija nori pabrėžti, jog Iranas nėra pasitraukęs nuo derybų stalo.
Karinę kampaniją prieš Iraną Izraelis pradėjo praėjusią savaitę, penktadienį, tvirtindamas, kad jos tikslas – užkirsti kelią Teheranui susikurti branduolinį ginklą. Tokį siekį neigianti Islamo Respublika netrukus atsakomaisiais raketų smūgiais atakavo Izraelį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
