Kijevo kontroliuojamoje Luhansko srityje Ukrainos kariai įtemptai treniruojasi atremti galimą Rusijos invaziją. 100 000 Rusijos karių jau prie Ukrainos sienų. Sausį, anot amerikiečių žvalgybos, pulti bus pasirengę jau 175 000. Nepaisant Vakarų šalių grasinimų invazijos atveju Kremliui įvesti griežtas ekonomines sankcijas, įtampa regione ir toliau auga.
„Kad ir kiek jie stengtųsi demonstruoti plieninius raumenis, jie žino, kad puldami patirs didelių nuostolių. Jie tai žino ir skaičiuoja“, – teigia brigados generolas Mykhailo Drapatyi.
Kremlius, panašu, skaičiuoja ne galimus nuostolius, o liaudies palaikymą karui. NATO nesutikant patenkinti Maskvos reikalavimo raštu įsipareigoti stabdyti aljanso plėtrą į Rytus, NATO juodinanti Rusijos propagandos mašina dirba išsijuosusi. Naujausios apklausos rodo, kad vos 4 proc. rusų mano, kad dėl įtampos Ukrainoje kalta Rusija, o net pusė, jog tai NATO kaltė. Net trys iš keturių rusų neatmeta, kad dėl to su Ukraina kils karas.
Šiandien neva NATO keliamą grėsmę Putinas aptarė ir su Kinijos vadovu Chi, kuris išsakė palaikymą Kremliaus reikalavimams Vakarams bei patvirtino, kad abi šalys sutarė dėl gilesnio bendradarbiavimo įskaitant karinį.
„Kinijos Liaudies Respublikos pirmininkas pabrėžė, kad supranta Rusijos susirūpinimą ir visiškai palaiko mūsų iniciatyvą sukurti tam tikras Rusijos saugumo garantijas“, – nurodo Vladimiro Putino patarėjas Jurijus Ushakovas.
Įtampai neslūgstant, Briuselyje, Europos Sąjungos viršūnių susitikime su Rytų Partnerystės šalimis, būtent Rusijos grėsmė – diskusijų centre. Susitikimo paraštėse su Ukrainos Sakartvelo ir Moldovos lyderiais susitikęs Gitanas Nausėda žada, nepaisant spaudimo dėti visas pastangas palaikyti šių šalių siekį atsiriboti nuo Rusijos įtakos ir suartėti su Europos Sąjunga.
„Šiandien mes svarstome unikalų dokumentą ir turime unikalią progą suteikti labai aišku stimulą, postūmį šitoms valstybėms toliau įgyvendinti reformas – bendrą deklaraciją“, – sako Prezidentas.
Kad Rusijos įtakos zona palikti nelengva Sakvartvelas ir Ukraina puikiai žino. Abi šalys jau sumokėjo didelę kainą bandydamos tai įgyvendinti. Ukraina neteko Krymo ir dalies Rytinių teritorijų. Sakarvelas Pietų Osetijos ir Abhazijos. Apie norą suartėti su Europa prakalbusi Moldovos prezidentė taip pat nedelsiant sulaukė Kremliaus šantažo. „Gazprom“ taip pakėlė dujų kainas, kad skurdi šalis vargiai begali už jas susimokėti.
„Tai turbūt politinis sprendimas. Mes padarėme savo pasirinkimą. Žinoma, šie pokyčiai mums sunkūs atlikti, bet mes liksime Europos Sąjungos kelyje“, – teigia Moldovos prezidentė Maia Sandu.
Europos Komisijos vadovė prieš viršūnių susitikimą, kuriame dalyvauja ir Azerbaidžano bei Armėnijos vadovai, pareiškė, kad kaip ir Didžiojo septyneto šalys, Europos Sąjunga ruošia beprecedentes priemones, jeigu Rusija ryšis vėl pulti Ukrainą.
„Mūsų atsakas į bet kokią tolesnę agresiją bus stiprus esamų sankcijų išplėtimas, ir, žinoma, esame pasirengę imtis papildomų, precedento neturinčių priemonių, kurios turės rimtų pasekmių Rusijai“, – sako Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Europos Sąjunga žada didinti paramą ir finansinius resursus Rytų partnerėms, o Rusiją skatina leisti šalims pačioms rinktis jų norimą kelią. Tiesa, konkrečių pažada, kada bus leista prisijungti eurobloko duoti neskuba. Tuo metu Rytų partnerių gretos Briuselyje retėja. Simboliškai prie lyderių stalo Baltarusijos vieta palikta tuščia kėdė.
